Žydų ir lietuvių abipusio pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo atspirtys tarpukario Lietuvoje: priemonės ir rezultatai

LTStraipsnyje analizuojamos žydų ir lietuvių abipusio pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo atspirtys tarpukario Lietuvoje. Pirmieji uždarumo įveikos bandymai buvo šie: 1) Žydų aplinkoje tarpusavio pažinimą skatino nuo 1914 m. ėjęs almanachas „Lite“, kuriame spausdinti lietuvių autorių kūrinių vertimai į jidiš kalbą. 2) 1915 m. Augustinas Janulaitis perskaitė pranešimą apie žydus Lietuvoje, inicijavo sintetinės studijos „Žydai Lietuvoje“ (1923 m.) leidimą. Žydų bendruomenė ėmė permąstyti istoriją. Pasirodė straipsniai apie čiabuvystę ir priklausymą skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenei, apie žydų naudingumą valstybei. Akcentuotas taikus sugyvenimas LDK laikais, vergovė Rusijos imperijoje, žydų indėlis Lietuvos nepriklausomybės kovose. Kūrėsi žydų draugijos, kurių tikslas - pažinti lietuvių kultūrą, gerinti tarpusavio santykius ir kt. Kultūrinio bendradarbiavimo rezultatas - tarpukario žydų karta buvo sulietuvėjusi, ne tik susipažinusi, bet ir pritapusi prie lietuvių kultūros. Lietuvių bendruomenėje ėmė rastis žydų kultūros pažinimo ir jos pripažinimo, adaptavimo lietuviškiems kontekstams apraiškų, suformuluota kalbėjimo apie dviejų tautų sambūvį ir jo kertinius momentus retorika. Tačiau žydų adaptacijai visuomenėje pritrūko laiko, kliudė socialinės ir ekonominės problemos, tradicionalistinis požiūris. Lietuvi dauguma nebuvo pasirengusi praplėsti lietuvio sampratos ir asimiliuoti ganėtinai sparčiai akultūraciją patyrusių žydų, kuriančių naują „Mozės tikėjimo lietuvių" tapatybę.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis pažinimas; Lietuvių ir žydų kultūrinio bendradarbiavimo draugija; Lietuvių ir žydų santykiai; Lietuvos žydai; Tarpukario Lietuva; Žydų klausimas; Cultural cognition; Interwar Lithuania; Jewish question; Jewish-Lithuanian relations; Lithuanian Jews; Lithuanian-Jewish relations; Society for Lithuanian and Jewish Cultural Cooperation.

ENThe article analyses the aspects of Jewish and Lithuanian mutual knowledge and cultural cooperation in the interwar Lithuania. First attempts to defeat the secrecy are the following: 1) In the Jewish environment, the mutual understanding was encouraged by the almanac "Lite" published since 1914 where the works of Lithuanian authors were translated into Yiddish language. 2) In 1915 Augustinas Janulaitis read a report on Jews in Lithuania, initiated the publication of a synthetic study "Žydai Lietuvoje" ("Jews in Lithuania") (1923). The Jewish community began to rethink the history. The articles on indigeneity, belonging to different periods of Lithuanian society and the usefulness of Jews to the state were published. Emphasis was placed on peaceful coexistence in the times of the GDL, the slavery in the Russian Empire, and the contribution of the Jews to the fights for the independence of Lithuania. Jewish societies were founded, the aim of which was to get to know Lithuanian culture, improve mutual relations, etc. The result of cultural cooperation - the interwar Jewish generation was Lithuanianised, not only familiar with, but also adapted to the Lithuanian culture. The manifestations of recognition and acceptance of Jewish culture and its adaptation to the Lithuanian contexts began to appear in the Lithuanian community and the rhetoric about the coexistence of two nations and their pivotal moments were formulated. However, there was not enough time for Jewish adaptation in society; it was hindered by social, economic problems, and a traditionalist attitude. The majority of Lithuanians were not prepared to expand the conception of Lithuanian and to assimilate the Jews who experienced the acculturation quite fast and created the new identity of the so-called "Lithuanians believing in Mose".

• Jews as Lithuanian army soldiers in 1918-1940 (a quantitative analysis) / Vytautas Jokubauskas, Hektoras Vitkus. Lithuanian Historical Studies. 2021, vol. 25, p. 99-133.
• Lietuvių ir žydų komunikacija viešojoje erdvėje: pažinimo paieškos / Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Lietuvos žydai / sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Baltos lankos, 2012. P. 387-402.
• Translations and self-representation: literature as a tool for a mutual Jewish-Lithuanian acquaintance / Jurgita Verbickiene. Jewish Culture and History. 2017, 18, 2, 190-208.