LTTeismų sprendimų motyvavimas remiantis teismų precedentais yra vienas iš būdų pasiekti teisės taikymo vienodumą ir prognozuotumą. Precedentų naudojimas skatintinas kaip spekuliatyvaus argumentavimo, kuris nėra grindžiamas iš anksto paskelbtais oficialiais teisės šaltiniais, alternatyva. Todėl šiame darbe pateikiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aptinkama teismų precedentų taikymo įvairovė, atskleidžianti plačias teismų precedentų taikymo galimybes. Šio teismo argumentavimo kultūros pažinimas naudingas besiformuojančiai nacionalinei teismo precedento doktrinai ir aktualus interpretuojant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Darbo tikslai yra identifikuoti būdingiausius Europos Žmogaus Teisių Teismo argumentavimo remiantis ankstesniais savo sprendimais bruožus ir įvertinti jų recepcijos Lietuvos praktikoje prielaidas. Tyrimo metu iš 2007-2012 m. priimtų EŽTT sprendimų, susijusių su EŽTK 6 str. įtvirtinta teise į nešališką teismą, buvo atrinkta 50 daugiausia bylojančių apie darbe iškeltus klausimus – iškalbingiausiai iliustruojančių EŽTT vyraujančius precedentų taikymo, aiškinimo dėsningumus.EŽTT jurisprudencijoje galima aptikti tokius argumentavimo remiantis ankstesniais sprendimais būdus: iš teismų sprendimų panašiose bylose konstruojant sprendžiamai bylai aktualius principus; grindžiant byloje tirtinų (bylai teisiškai reikšmingų) faktų atrinkimą; ankstesniuose sprendimuose randant atsakymus, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamos atskiros pavienės sprendžiamos bylos aplinkybės; pasitelkiant precedentinį sprendimą kaip tiesioginį, savarankiškai pakankamą pagrindą galutinei išvadai sprendžiamoje byloje. Atsižvelgiant į EŽTT jurisdikcijos ir Lietuvos nacionalinės teisinių sistemų kontekstų ypatumus, teismo precedento doktrinos siekius ir su ja susijusias grėsmes, prielaidos EŽTT argumentavimo remiantis ankstesniais savo sprendimais recepcijai Lietuvos teisinėje sistemoje yra palankios – galima rasti daugiau ir svaresnių priežasčių, leidžiančių tikėtis, kad tokia recepcija būtų naudinga. Perimant šiuos argumentavimo bruožus reikėtų vadovautis potencialių grėsmių padėsiančiomis išvengti gairėmis. Viena iš svarbesnių gairių yra pareiga priimti sprendimą vadovaujantis ne vien teismų precedentais, bet ir kitais teisinio argumentavimo būdais. [parengta pagal anglišką santrauką]
ENWell defined legal reasoning is a way to achieve harmonious and predictable implementation of law. In this paper reasoning with judicial precedents is considered as a superior alternative to speculative reasoning which is not directly based on any source of law. Judicial precedents offer the advantage of law being publicly announced in advance. Meanwhile this is not a common attribute of the logically based search of implicit meaning between the lines of statutory rules. Therefore this research paper is focused on describing mostly distinctive features of reasoning with precedents of European Court of Human Rights. Distinguished examples are evaluated for their potential to be adopted in Lithuanian legal practice. Additionally the theoretical implications of the findings are discussed, particularly on the verification of hypothesis "the question whether application of previous decision is eligible is determined merely by the similarity of two cases". Familiarity with the basic features of reasoning in the decisions of European Court of Human Rights is also valuable as the necessity to apply or interpret the European Convention of Human Rights arises in the national courts. The research included analysis of 50 decisions of European Court of Human Rights within the period of recent 5 years.Analysed decisions were selected from cases, regarding the impartiality of national courts. 312 examples of reasoning with precedent were distinguished and each described by its mostly distinctive features. This led to distinguishing four mostly important types of reasoning with precedents which were distinguished based on the entirety of features (some features might be common for more than one type) with the biggest focus on the purpose and role of precedent. Empirical research led to find that usually precedents are used to construct legal principles, select the material facts for the case, legally qualify separate individual circumstances of the case and to directly base the final conclusion by analogy of cases. Respectively, description of these types implies the finding that the fact whether the precedent is applicable in present case is determined by different levels of similarity of cases, depending on the purpose and role of precedent. Also may be noted that several examples of reasoning with precedents provide certain advantages, therefore are recommended for adoption in national practice. [From the publication]