Baudžiamojo poveikio priemonių instituto atsiradimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse

LTStraipsnyje analizuojamas baudžiamojo poveikio priemonių instituto, atsiradusio 2000 m., genezės klausimas. Nors baudžiamojo poveikio priemones reglamentuojantys straipsniai įstatymų leidėjo yra pakankamai dažnai pildomi arba keičiami, vis dėlto mokslinės analizės straipsnyje nagrinėjamo instituto tema Lietuvoje iki šiol pasigendama. Tyrimo metu išnagrinėti Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkų darbai, kuriuose aptariama baudžiamųjų teisinių sankcijų sistemos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kūrimo problematika, Baudžiamojo kodekso (BK) projektai ir jų aiškinamieji raštai, Lietuvos baudžiamosios teisės moksliniai darbai, parašyti po BK priėmimo, kuriuose taip pat aptariamas baudžiamojo poveikio priemonių klausimas. Prieinama prie išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonių atsiradimą Lietuvos Respublikos BK nulėmė ne viena priežastis. Pirmiausiai nuspręsta atsisakyti dar Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamajame kodekse buvusio papildomų bausmių instituto. Sąvoka „papildoma bausmė“ prarado savo reikšmę, nes dalis papildomų bausmių galėjo būti skiriamos prie pagrindinių bausmių. Papildomų bausmių atsisakyta atsižvelgus į ydingą reglamentavimą, kuris sudarė teisines prielaidas iškraipyti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą. Be to, turto konfiskavimas buvo įtvirtintas kaip papildoma bausmė.Lietuvos baudžiamosios teisės specialistų nuomone, tokia padėtis visiškai pažeidė baudžiamojo teisingumo principus, nes turto konfiskavimas buvo antra bausmė pagal griežtumą po įkalinimo bausmės. Be to, baudžiamųjų nusižengimų įtvirtinimas BK turėjo įtakos baudžiamojo poveikio priemonių institutui atsirasti. Baudžiamųjų nusižengimų, kaip vienos iš nusikalstamų veikų rūšies, įtvirtinimas BK nulėmė būtinybę BK atsirasti ir atitinkamoms baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo priemonėms, kurios galėtų paveikti asmenis, padariusius tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau nesukeltų kriminalinei bausmei būdingų padarinių (pavyzdžiui, teistumą). Baudžiamojo poveikio priemonių instituto įtvirtinimas BK turėjo sudaryti teisines prielaidas plačiau įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą. Apibendrinant darytina išvada, kad BK įtvirtinto baudžiamojo poveikio priemonių sąrašo turinys ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo atvejai rodo, kad siekis Lietuvos baudžiamojoje justicijoje užtikrinti nukentėjusių interesus turėjo įtakos baudžiamojo poveikio priemonių institutui įtvirtinti BK. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamojo poveikio priemonės; Baudžiamasis kodeksas; Penal effect measures; Criminal Code.

ENPaper analyzes the penal effect measures’ institute, which was established in 2000 with the adoption of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Although the list of penal effect measures in the Criminal Code of the Republic of Lithuania is still evolving, however, the scientific analysis on the subject of the genesis of the named institute is almost nonexistent. After the examination of: the criminal law scholars’ works written just after the restoration of the independence of the Republic of Lithuania, which deal with the construction and development of the criminal sanctions’ system; the Drafts of the Criminal Code of the Republic of Lithuania and their explanatory notes; the criminal law scholars’ works written after the adoption of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which analyze the issue of the criminal sanctions, – it is assumed, that the penal effect measures’ institute emerged in the Lithuanian criminal justice due to numerous reasons. First of all, due to the elimination of the additional penalties’ institute this had existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic Criminal Code. The name "additional penalty“ lost its meaning as some of the additional penalties could be imposed as the principal ones. What is more, the content of the additional penalties often was of no difference with the principal ones (for example, a fine) what resulted in the breach of the principle of the criminal responsibility individualization. In addition, the confiscation of property was provided in the list of the additional penalties.As Lithuanian criminal law authors state, such situation was not in a compliance with the criminal justice principles either, as in its severity the confiscation of property was second only to the imprisonment penalty. Moreover, the adoption of the penal effect measures’ institute in the Lithuanian Criminal Code is the result of the emergence of the misdemeanors’ institute in this legal act. The adoption of the latter required the adoption of the appropriate criminal sanctions that could affect the perpetrators, but does not necessarily lead to consequences equal to the ones as penalties did (for example, such as criminal records). It was necessary to create legal conditions for a wider implementation of the principle of the criminal responsibility individualization. Finally, worth mentioning is the fact, that the emergence of the penal effect measures’ institute relates to the fact that in the criminal justice of the Republic of Lithuania the rights of the victims of the criminal acts began to be highlighted, inter alia, in the list of the penal effect measures adopting several measures that are related to the interests of the latter. [From the publication]