Tautos samprata - paradigmų kaita

LTStraipsnyje nušviečiama, kaip keitėsi tautos ir tautiškumo sampratos paradigminiai bruožai nuo XVIII a. pab. – XX a. iki mūsų dienų. Vokiečių romantizmo ir klasikinės filosofijos, Apšvietos idėjos padėjo konceptualius, tradicine laikomos tautos sampratos pamatus, pagal kurią tautos yra žmonijos pirmapradės sandaros dalis. Prancūzijos didžiojoje revoliucijoje kilo politinės tautos idėja, teigianti, kad gyventojai, paklūstantys tiems patiems įstatymams, kalbantys ta pačia kalba sudaro tautą (naciją). Iro monarchinės daugiatautės imperijos, steigėsi modernios tautinės valstybės. Susiformavo du šio vyksmo variantai – „vakarietiškasis“ (prancūziškasis) – valstybė sukuria tautą ir „rytietiškasis“ (vokiškasis) – tauta sukuria valstybę, atitinkamai ir du teoriniai tautos ir valstybės santykio modeliai. XX amžiuje moksle vyrauja požiūris, kad svarbiausia tautos kaip pagrindinio istorijos subjekto iškilimo sąlyga buvo politiniai motyvai ir kultūriškai integruojančio spausdinto žodžio plitimas, vykęs feodalizmo irimo ir kapitalizmo kilimo laikotarpiu. Dėl politinių motyvų ir visuotinio raštingumo poveikio tautiškumas transformavosi į nacionalizmą kaip ypatingą patriotizmo formą. Kai kurie mokslininkai kuria teorijas, teigiančias, kad tautos yra sukuriamos ar net išrandamos kaip „įsivaizduojamos bendruomenės“. Straipsnyje kritiškai vertinami išdėstytų požiūrių argumentai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Valstybė; Istorija; Tradicija; Kūryba; Nation; State; History; Tradition; Creation.

ENArticle deals with the problem of the paradigmatic changes of the concept of nation, which was going on in the period from the end of the 18th and 19th centuries up to the present time. The ideas of German Romanticism and philosophy as well as those of French Enlightenment created the conceptual background of the traditional understanding considering the nation to be a part of the primeval structure of humankind. French Revolution gave birth to the political concept of nation. In the social sciences of the 20th century, the view dominates that basic circumstances of the appearance of nation in history as a historical subject have been political motives and cultural integration of society stimulated by the spread of the press media and literacy of the population, which took place in the period of disintegration of the feudal multicultural empires and the emergence of the modern national states. The process manifested itself mainly in two different formats: according to the "western" format the nation is defined by the state; according to the "eastern" format, the state is created by the nation. Under the influence of these factors, the nationality as such was transformed into nationalism as a certain form of patriotism. Theories held by some scholars are that nations were created or even "invented" as communities of imagination. [From the publication]

• Aisčiai. T. 1, Kilmė / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Edukologija, 2012. 379 p.
• Tautos tapatumo savimonė: lietuvių savimonės bruožai / Bronislovas Kuzmickas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. 205 p.