Youth not in education, employment, or training in Lithuania: subjective evaluation of experiences and possibilities in the labour market

LTStraipsnyje analizuojama subjektyvi nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (toliau nesimokantis ir nedirbantis jaunimas) patirtis ir galimybės darbo rinkoje. Pasitelkiant teorinius požiūrius ir empirinius radinius, siekiama atskleisti niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo situaciją švietimo sistemoje ir darbo rinkoje.[...] Šio straipsnio tikslas yra atskleisti subjektyvias niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo patirtis ir jų galimybes darbo rinkoje. Mokslinio tyrimą problemą nusako šie klausimai: kaip nesimokantis ir nedirbantis jaunimas vertina savo galimybes Lietuvos darbo rinkoje? Kokie yra pagrindiniai jaunimo nedarbą lemiantys veiksniai Lietuvoje? Su kokiomis kliūtimis susiduria nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, siekdamas rasti tinkamą pirmąjį darbą? Įvairiapusiškai ir išsamiai suvokti niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo situaciją bei galimybes darbo rinkoje gali padėti jaunų asmenų, patenkančių į niekur nesimokančio ir nedirbančių asmenų grupę, patirtys. Todėl siekiant atskleisti niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo situaciją, Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte ,,Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: stebėsenos sistemos parengimas“ (TRANSMONITOR) 2012 m. buvo atliktas 16-29 metų jaunimo reprezentatyvus tyrimas, kuriame niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo dalį sudarė 310 jaunuolių.[...] Remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, jog pirmojo darbo paieškos prasideda pakankamai jauname amžiuje, paprastai vos pabaigus vidurinę mokyklą.Verta pastebėti, kad nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, ieškantis tinkamo pirmojo darbo, išskyrė dvi pagrindines priežastis, kurios riboja galimybes rasti tinkamą pirmąjį darbą. Viena pagrindinių priežasčių yra susijusi su jaunų žmonių pasirengimu integruotis į darbo rinką, t.y. turėti tinkamą išsilavinimą, darbo rinkoje paklausią profesiją ir darbo patirtį. Darbo patirties stoka taip pat yra viena iš didžiausių problemų, trukdančių jaunimui sėkmingai pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką. Ypatingai darbo patirties stoka paliečia jaunus asmenis, kurie pirmojo darbo ieškosi neįgiję jokios profesijos, t.y. turėdami pagrindinio ar vidurio išsilavinimo pažymėjimus. Tai atskleidžia ir niekur nedirbančio ir nesimokančio jaunimo specifiką. Antroji tinkamo pirmojo darbo nesusiradimo priežastimi yra įvardijama pati darbo rinka. Aptardami pirmojo darbo istoriją, jauni žmonės išskyrė, jog pirmame darbe jie susidūrė su neadekvačiomis darbo sąlygomis: laiku nesumokamu darbo užmokesčiu, ilgomis darbo valandomis, darbo sudėtingumu, neadekvačiu atlygiu už atliktą darbą. Kitas svarbus veiksnys susijęs su pirmojo darbo sunkumais yra pats perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką procesas: studijų ir darbo aplinkų kontrastas, darbdavio vaidmens įsisąmoninimas. Verslo ir savanorystės kaip tam tikros užimtumo formos niekur nesimokantis ir nedirbantis jaunimas nėra linkęs matyti. Niekur nesimokantis ir nedirbantis jaunimas Lietuvoje gali būti apibūdinamas tiek kaip jaunimas, susiduriantis su darbo susiradimo sunkumais, tiek kaip pasyvus jaunimas, besitenkinantis socialinėmis išmokomis, tiek kaip jaunimas, siekiantis suderinti šeiminius įsipareigojimus, įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę, išspręsti gyvenamosios vietos periferijoje keblumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Švietimo sistema; Darbo rinka; Perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką; Youth; Education; Transition; Labour market; Youth not in education.

ENArticle presents a subjective evaluation of the youth not in education, employment, or training (NEET), concerning their experiences and possibilities in the Lithuanian labour market. The main focus lies in identifying major issues, related to a successful youth transition from education to the labour market. Research problem could be defined by a number of questions. How do the youth that are currently not in education, employment, and training evaluate their possibilities in the labour market in Lithuania? What are the main factors influencing unemployment of the youth in Lithuania? What are the obstacles of the first job search? The theoretical part of the paper is based on the research of the youth that are not in education, employment, and training in different countries. The paper is based on the results of a research project „Transition of Lithuanian youth from Education to the Labour Market: Development of Monitoring Indicators", supported by the National Research Program „Challenges to Social Security". The purpose of this paper is to disclose subjective evaluation of the youth that are not in education, employment, or training (NEET) experiences and possibilities in the Lithuanian labour market. Indicators reflecting youth (16-29 years old) reasons of unemployment and youth labour market demands have been selected out of the data matrix. Data analysis allows forming 5 scales consisting of 79 primary indicators.[...] Research results have revealed that the main reasons of unfavorable youth situation in the labour market are a mismatch between educational attainment and labour market demands, unfavorable labour market situation, and personal characteristics, such as a lack of appropriate education and motivation for work, difficulties of reconciling family and working life. [From the publication]

• Employers’ expectations and young workers selection criteria in Lithuania / Ruta Braziene, Gediminas Merkys, Inga Mikutaviciene. Socialiniai mokslai. 2014, Nr. 4 (86), p. 62-69.
• Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės / Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Filosofija. Sociologija. 2001, Nr. 4, p. 25-34.
• Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius. Ekonomika. 2008, t. 82, p. 147-163.
• Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką / Rūta Brazienė. Lietuvos socialinė raida. 2017, Nr. 6, p. 88-103.
• Magistrų integracija į darbo rinką : magistrantūros studijų absolventų sociologinės apklausos analizė / Vida Beresnevičiūtė, Arūnas Poviliūnas. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007, Nr. 1 (19), p. 88-103.
• Socialiai pažeidžiamo jaunimo problemos integracijos į darbo rinką kontekste / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina. Filosofija. Sociologija. 2008, t. 19, Nr. 2, p. 41-54.