Standartizacijos poveikis ekonomikos augimui Lietuvoje

LTEkonomikos augimo empiriniai tyrimai rodo, kad bendras gamybos veiksnių našumas (BGVN ) yra reikšminga ekonomikos augimo dalis. Svarbus, tačiau palyginti mažai nagrinėtas žinių plitimo veiksnys yra techniniai standartai. Ankstesni tyrimai rodo, kad standartai lėmė vidutiniškai 0,2–0,9 procentinio punkto metinio ekonomikos augimo. Pasitelkiant tuose darbuose taikytą metodologiją, šiame darbe vertinamas standartizacijos poveikis ekonomikos augimui Lietuvoje. Skaičiavimams naudojami Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos standartizacijos departamento ir Lietuvos banko duomenys: nominalioji pridėtinė vertė, pridėtinės vertės defliatorius, realusis bendrasis vidaus produktas, išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, užimtumas, galiojančių standartų skaičius, realiųjų investicijų į pagrindinį kapitalą, tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje rodikliai. Atlikti skaičiavimai rodo, kad 1996–2011 m. standartų skaičius turėjo didelę teigiamą įtaką ekonominiam augimui Lietuvoje. Naujų standartų įvedimas nagrinėjamu laikotarpiu buvo glaudžiai susijęs su Lietuvos ekonomikos integracija į ES rinką ir tai turėjo reikšmingos įtakos naujų technologijų ir žinių plitimui, ekonominės veiklos efektyvumo didinimui. Kartu nustatyta, kad standartų ekonominio poveikio dydis nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, pastebimai sumažėjo. Iš dalies tai lėmė tam tikra pasiekta standartizacijos konvergencija, kurią rodo lėtėjantis naujų standartų skaičiaus augimas. Standartų poveikio šalies ekonominiam augimui įvertis iš esmės atitinka įverčius, pateiktus analogiškose užsienio šalių studijose.Reikšminiai žodžiai: Standartizacija; Ekonomikos augimas; Standartization; Economic growth.

ENEmpirical studies of economic growth show that total-factor productivity (TFP) is a significant part of economic growth. The technical standards are an important but relatively little investigated factor of the knowledge spread. Previous studies have shown that standards led to an average of 0.2-0.9 percentage points of annual economic growth. Based on the methodology used in these works, this article assesses the impact of standardization on economic growth in Lithuania. The following data used for calculations were taken from the Lithuanian Department of Statistics, Lithuanian Department of Standardization and Bank of Lithuania: nominal value added, value added deflator, real gross domestic product, expenditure for research and technological department, employment, number of standards in force, indicators of real investment in fixed capital and foreign direct investment in Lithuania. The calculations show that in 1996-2011 the number of standards had a significant positive impact on economic growth in Lithuania. The introduction of new standards during the period considered was closely linked to the integration of the Lithuanian economy into the EU market, which had a significant impact on the spread of new technologies and knowledge, and on increasing the efficiency of economic activity. At the same time, it has been established that the level of economic impact of standards has decreased noticeably since 2004, when Lithuania joined the EU. This was partly the result of particular convergence of standardization, which is showed by the slowing growth of new standards. The estimate of the impact of the standards on the country's economic growth is basically in line with the estimates presented in analogous studies of foreign countries.