The Role of supply and demand factors for Lithuanian exports: an ARDL bounds testing approach

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Role of supply and demand factors for Lithuanian exports: an ARDL bounds testing approach
Alternative Title:
Pasiūlos ir paklausos veiksnių svarba Lietuvos eksportui: ARDL rėžių testavimo metodas
In the Journal:
Pinigų studijos. 2012, Nr. 2, p. 20-39
Summary / Abstract:

LTAnkstesniuose moksliniuose darbuose apie Lietuvos eksportą, kurių nėra gausu, daugiausia dėmesio sutelkiama į paklausos veiksnius. Šiame darbe siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius lietuviškos kilmės produktų, išskyrus energetinius produktus, eksportą. Paklausos ir pasiūlos ryšiai tiriami vertinant tiek tradicinį Armingtono modelį, tiek mažos šalies modelį. Toks metodas leidžia nustatyti, kokioje rinkoje veikia eksportuojančios Lietuvos įmonės – netobulos konkurencijos, kaip numato Armingtono modelis, ar tobulos konkurencijos, kaip numato mažos šalies modelis. Kaip ekonometrinė metodologija pasirenkamas toks kointegracijos tikrinimo metodas, kaip AR DL rėžių testavimo metodas (ARDL bounds testing approach), taikytinas nepaisant to, ar regresorius yra I(0), ar I(1). Šis metodas tinka esant mažoms imtims. Atitinkamos prekybos apimties ir kainos eilutės gaunamos iš vieneto vertės indekso, kuris apskaičiuojamas iš deagreguotų duomenų. Duomenų aibė tikrinama taikant struktūrinius pokyčius. Tarp regresorių įtraukiamas ir fiktyvusis kintamasis, leidžiantis vertinti pasaulinės finansų krizės poveikį. Empiriniai duomenys rodo, kad ilguoju laikotarpiu šalies eksporto kainos kinta lygiai taip, kaip ir pasaulio eksporto kainos, o tai reikštų, kad Lietuvos įmonės pasaulinėje rinkoje veikia kaip kainų gavėjos (price takers). Be to, tiek eksporto apimčių, tiek kainų raida ilguoju laikotarpiu geriau paaiškinama pasiūlos veiksniais. Ilguoju laikotarpiu eksporto apimties pokyčių pagrindinė paskata veikiau yra gamybos pajėgumo plėtra, o ne pasaulinė paklausa. Paklausos kintamieji paaiškina tiek eksporto apimties, tiek eksporto kainų pokyčius trumpuoju laikotarpiu, eksporto apimtis trumpuoju laikotarpiu kinta lygiai taip, kaip pasaulinė paklausa.Remiantis tokia išvada, statistiškai nereikšminga tampa prielaida, kad pasiūlą ir paklausą turėtų normalizuoti arba eksporto apimtys, arba eksporto kainos. Modifikuota eksporto apimties ir eksporto kainų funkcija numato, kad ilguoju laikotarpiu vyrauja pasiūlos veiksniai, o trumpalaikius pokyčius skatina paklausos veiksniai. Toks modelis atitinka neoklasikinę sintezę, numatančią, kad ilguoju laikotarpiu lemia neoklasikiniai pasiūlos veiksniai, o trumpuoju – keinsistiniai paklausos veiksniai. Šiame straipsnyje pateikiami ekonometrinio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos eksportuotojai yra labai jautrūs kainų pokyčiams, nes jie veikia rinkose, kurioms būdinga didelė konkurencija. Lietuvos darbuotojai yra pasirengę darbo užmokesčio pokyčiams pasikeitus rinkos sąlygoms. Tiek dėl vidaus, tiek dėl užsienio investicijų padidėjęs gamybos pajėgumas lėmė, kad Lietuvos ūkis aprūpina pasaulio rinkas vis įvairesne produkcija. Tokia įvairovė lemia Lietuvos eksportą ilguoju laikotarpiu kur kas labiau negu pasaulinės paklausos sąlygos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksportas; Mažos šalies modelis; ARDL rėžių testavimo metodas; Exports; Small country assumption; Structural breaks; ARDL bounds testing.

ENStudy attempts to identify separately the demand and supply relationships for Lithuanian domestically produced exports excluding energy products, which enables testing of the small country assumption. Supply and demand functions for both the traditional Armington model and the small country model have been estimated by means of the ARDL bounds testing approach to cointegration, which is applicable regardless of whether regressors are I(0) or I(1). Appropriate volume and price series are acquired from a unit value index that is calculated from disaggregated data. The dataset has been tested for a structural break which is subsequently accounted for in the econometric analysis. The findings suggest that in the long-run export prices co-move with world export prices, which implies that Lithuanian firms act as price-takers in world markets. Despite this finding, the long-run development of both export volumes and export prices is better explained by supply factors. Expanding productive capacity rather than world demand is the main driver of export volumes in the long-run. Demand variables do explain short-run dynamics of both export volumes and export prices: export volumes move one-on-one with world demand in the short-run. [From the publication]

ISSN:
1392-2637; 1648-8970
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51614
Updated:
2018-12-17 13:30:34
Metrics:
Views: 57    Downloads: 5
Export: