LTStraipsnyje nagrinėjamos 17-18 a. religinės giesmės kaip lietuvių ir lenkų tarpkultūrinės komunikacijos ženklai. Pabrėžiama, kad jose yra daug požymių, rodančių bizantinės ortodoksinės tradicijos kontaktus su vakarietiškomis kryptimis. Autorius siekia šituos kontaktus atskleisti, filologiškai nagrinėdamas rytų slavų religines giesmes, parodydamas istorinį jų atsiradimo kontekstą. Pažymima, kad šių giesmių atsiradimas sietinas su Reformacijos įsigalėjimu ir M. Lutherio veikla, ypač jo siekimu padaryti krikščionybę prieinamą ir suprantamą visiems. Atskleidžiama, kad to buvo siekiama ir religine muzika, choralais, pastebint, kad giesmes M. Lutheris laikė antru svarbiausiu dalyku po maldų. Aprašomi M. Lutherio giesmių vertimai, jų išplitimas, religinių giesmių radimasis. Pastebima, kad šios giesmės ypač išpopuliarėjo 18 a. pradžioje Rusioje. Konstatuojama, kad jų tematika buvo įvairi: Dievo motinos garbinimas, Kristaus prisikėlimas, apokalipsė, giesmės, skirtos konkretiems šventiesiems. Pažymima, kad giesmės buvo trumpos, pastovios formos, iš jų sunku nustatyti konfesinę priklausomybę. Plačiai aptariami ir lyginami trys išlikę giesmių rankraščiai. Pažymima, kad giesmės juose sugrupuotos tematiškai, o tai rodo, kad jos buvo liturgijos paraštėse. Atlikus filologinę ir tekstologinę kelių giesmių analizę, konstatuojama, kad rytų slavų religinės giesmės yra kultūrinės hibridizacijos pavyzdys: jų atsiradimas ir tolesnė raida sąlygota Reformacijos idėjų. Pažymima, kad tiek tematiškai, tiek funkciškai, tiek kalbiniu požiūriu matyti tarpinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų.Reikšminiai žodžiai: 17 amžius; 18 amžius; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Etnolingvistika; Giesmės; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Maskvos stačiatikiai; Rytų Slavai; Silabinės sandaros dainos; Stačiatikiai; Tarpkultūrinė komunikjacija; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Eastern Slavs; Ethnolingvistic; Greeks Orthodoxians; History of XVI-XVIII c; Intercultural communication; Lithuania; Orthodox of Moscow; Songs; Syllabics structure of the song.
ENThe article analyses the religious psalms of the 17th and 18th centuries as signs of intercultural communication between Lithuanians and Poles. It is emphasized that there are many indications demonstrating the contact between the Byzantine Orthodox tradition and the Western aspects. The author seeks to reveal these contacts by philologically examining the Eastern Slavic religious psalms, showing the historical context of their emergence. It is noted that the emergence of these psalms is related to the Reformation and the activities of M. Luther, in particular his attempt to make Christianity accessible and understandable to all. It is revealed that it was also intended by religious music and chorals, noting that M. Luther considered the psalms as the second most important thing after praying. The translations of the psalms by M. Luther, their spread and the emergence of the religious psalms are described. It is noteworthy that these psalms became especially popular at the beginning of 18th century in Ruthenia. It is stated that they had various topics. The worship of the mother of God, the resurrection of Christ, the apocalypse, the psalms dedicated to the particular saints. It is indicated that the psalms were short, fixed in form; it is difficult to determine the confessional dependence based on them. Three remaining manuscripts of the psalms are widely discussed and compared. It is noted that their psalms are classified by the themes, and this shows that they were in the margins of liturgy. After the philological and textual analysis of several psalms, it is stated that the Eastern Slavic religious psalms are an example of cultural hybridization: their emergence and further development are caused by the ideas of Reformation. It is noted that the intermediate situation between the East and the West is seen both thematically and functionally and linguistically.