Koexistenz, Konfrontation, Synkretismus: Aspekte des Kulturkontaktes in Heiligenkulten des Großfurstentums Litauen

LTStraipsnyje, remiantis šventųjų kultais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bandoma atskleisti kultūrinius kontaktus, jų koegzistenciją, konfrontaciją ir sinkretizmą. Pažymima, kad LDK teritorija buvo nusidriekusi iki Juodosios jūros, todėl natūralu, kad etiniu ir konfesiniu atžvilgiais joje buvo daug mišrių sričių. Atskleidžiama, kad Lietuva buvo paskutinė pagoniška Europos sritis, ir todėl Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo pagoniškų, katalikiškų, ortodoksiškų tikėjimo variantų bei jų mišinių. Parodoma, kad lygiagrečiai su katalikiškuoju bažnyčios suvakarietinimu vyko bent jau išorinė Romos katalikybės bizantizacija. Aptariamas naujų šventųjų atsiradimas ir integracija svetimame tikėjime, jų garbinimo ypatybės. Pažymima, kad naujų šventųjų atsiradimas nebuvo vienintelis naujo religingumo požymis, radosi ir pokyčiai senųjų, nuo viduramžių garbintų, šventųjų garbinime. Pažymima, kad LDK ortodoksinės kilmės šventuosius buvo bandoma ne paprastai perimti, o pritaikyti katalikybei. Pažymima, kad religinis LDK kraštovaizdis antrojoje 18 a. pusėje buvo ilgo istorinio proceso rezultatas, bandant derinti religines ir kultūrines skirtingos kilmės tradicijas naujame religiniame politiniame kontekste. Atskleidžiama, kad buvo ieškoma pozityvaus sinkretizmo tarp Romos katalikų bažnyčios ir ortodoksinių elementų. Reziumuojama, kad šventųjų kultų analizė rodo, jog ši skirtis tarp to, kas sava, ir to, kas svetima, išliko ne tik religine, bet ir politine kultūrine prasme: šventųjų kultai atspindi santykį tarp Lietuvos – Lenkijos ir Maskvos kunigaikštystės.Reikšminiai žodžiai: Daugiakonfesiškumas; Katalikų bažnyčia; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Sambūvio istorija; Stačiatikių Bažnyčia; Tarpkultūriniai ryšiai; Šventieji; Catholic Church; Cros-cultural relations; Greek Ortodoxian Church; History of co-existens; Multi-confessionalism; Saints; The Great Duchy of Lithuania.

ENAccording to the cults of saints in the Grand Duchy of Lithuania, the article attempts to reveal cultural contacts, their coexistence, confrontation and syncretism. It is noted that the territory of the Grand Duchy of Lithuania was expanded to the Black Sea, so it is natural that in ethical and confessional terms there were many mixed areas. It is revealed that Lithuania was the last pagan European area, and therefore there were pagan, Catholic, Orthodox beliefs and their mixtures in the Grand Duchy of Lithuania. It is shown that together with the westernization of the Catholic church, the external byzantinization of the Roman Catholicism also occurred. The emergence and integration of new saints in a foreign faith, and their worship peculiarities are discussed. It is noted that the emergence of new saints was not the only sign of new religiousness, the worship of the old saints (worshiped from the medieval times) also changed. It is also noted that it was attempted to not just take over the Orthodox saints, but also to adapt them to the Catholicism. It is indicated that the religious landscape of the Grand Duchy of Lithuania in the second half of the 18th century was the result of a long historical process, attempting to combine religious and cultural traditions of different origin in a new religious political context. It is revealed that one tried to find the positive syncretism between the Roman Catholic Church and the Orthodox elements. It is concluded that the analysis of the cults of saints shows that this distinction between own and foreign elements has survived not only religiously but also politically and culturally: the cults of saints reflect the relationship between the Lithuanian-Polish and Moscow duchies.