Topography of salvation: "The New Jerusalem" in Ruthenian polemical literature (end of the sixteenth - beginning of the seventeenth centuries)

LTStraipsnyje analizuojamos „Kijevo – naujosios Jeruzalės“ diskusijos rusėnų poleminėje literatūroje XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Lenkijos katalikai iškėlė Romą – Jeruzalę ir pabrėžė būtinumą panaikinti schizmą, priimti katalikų doktriną ir Feraros-Florencijos susirinkimo nuostatas. Unitai iš esmės kartojo katalikų argumentus, skirdami pagrindinį dėmesį „išganymo topografijoje“ Romos vaidmeniui. Išsiskyrė unijos šalininko M. Smotrickio požiūris, kuris ragino Stačiatikių Bažnyčią grįžti prie šaknų Jeruzalėje, o tai, jo nuomone, buvo įmanoma tik per uniją su Romos katalikais. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje stačiatikių polemikai stengėsi paneigti Romą esant naująja Jeruzale, akcentavo Rytų ir Vakarų bažnyčių atskirumą. XVII a. 3 dešimtm. buvo atnaujinta „Kijevo – naujosios Jeruzalės“ koncepcija, kuria stengtasi parodyti stačiatikių tikėjimo autentiškumą ir legitimumą. Tokiu būdu stebimas pokytis - orientaciją į Jeruzalę pakeitė Kijevas, kuris vaizduotas kaip stačiatikių dvasinis centras. Pastaroji koncepcija buvo išplėtota Kijevo, Haličo ir visos Rusios metropolito Petro Mohylos (1633-1646 m.). Anot jo, rusėnų Stačiatikių Bažnyčia reprezentavo „Rusėnų Sioną“ ir buvo Jeruzalės dvasinė dukra – „tikro tikėjimo“ saugotoja. Ši mistinė Kijevo koncepcija gyvavo ir po P. Mohylos mirties, o jos koncepcijos aptinkamos vizualiniuose šaltiniuose – graviūrose, kuriose simbolizuojamas biblinės istorijos tęstinumas Stačiatikių Bažnyčioje.Reikšminiai žodžiai: Katalikiškoji teologija; Katalikų bažnyčia; Kijevas; Konfesinė polemika; Konstantinas Ostrogiškis; Naujoji Jeruzalė; Petras Skarga; Rusėnai; Rusėnų poleminė literatūra; Stačiatikiškoji teologija; Stačiatikių bažnyčia; Unitai; Unitų bažnyčia; 16 amžius; 17 amžius; Catholic Church; Catholic theology; Confessional polemics; Kiev; Konstjantyn Ostroz'kyj; New Jerusalem; Orthodox Church; Orthodox theology; Piotr Skarga; Ruthenian polemical literature; Ruthenians; Uniate; Uniate Church; XVI-XVIIth centuries.

ENThe article analyses the discussions of "Kyiv - the New Jerusalem" in the polemical literature of Ruthenians at the end of the 16th century and the beginning of the 17th century. The Catholics of Poland raised Rome-Jerusalem and emphasized the need to eliminate schism, adopt the Catholic doctrine and the provisions of the Ferrara-Florence convention. The Uniates mainly repeated the arguments of the Catholics, focusing on the role of Rome in the "salvation topography". M. Smotryckyj, the supporter of the Union, urged the Orthodox Church to return to the roots in Jerusalem. In his opinion, it was possible only through the union with the Roman Catholics. At the end of the 16th century and at the beginning of the 17th century, the Orthodox polemics tried to deny Rome being the new Jerusalem, and emphasized the distinction between Eastern and Western churches. The concept of "Kiev - the New Jerusalem" was revived in the 1620s. It sought to demonstrate the authenticity and legitimacy of the Orthodox faith. Thus, the change was observed - Kiev changed the orientation towards Jerusalem. Previously Kiev was portrayed as an Orthodox spiritual centre. The latter concept was developed by Peter Mogila (1633-1646), the Metropolitan of Kiev, Halych and all Ruthenia. According to him, the Ruthenian Orthodox Church represented the "Ruthenian Zion" and was the spiritual child of Jerusalem, the guardian of "true faith". This mystical concept of Kiev remained after the death of P. Mogila, and its concepts are found in visual sources - engravings that symbolize the continuity of biblical history in the Orthodox Church.