Orthodoxy and Uniatism at the end of the sixteenth century and during the seventeenth century in the Polish-Lithuanian Commonwealth

LTStraipsnyje analizuojami stačiatikių ir unitų santykiai Abiejų Tautų Respublikoje XVI a. pabaigoje – XVII a. Pastangos pajungti stačiatikius Lietuvoje ir Lenkijoje Romos popiežiui buvo nuolat dedamos nuo XV a. Didžiausią reikšmę šiame procese turėjo 1596 m. Bažnytinė Brastos unija, kuri stipriai įtakojo valstybės vidaus ir užsienio politiką. Brastos unija suskaldė stačiatikius į unitus ir uniją atmetusius dizunitus, o tai iššaukė daug religinių ir tautinių konfliktų. Unitams buvo suteiktos visos iki tol buvusios stačiatikių teisės, o dizunitų valstybė nepripažino. Po Polocko ir Vitebsko unitų arkivyskupo Juozapato Kuncevičiaus nužudymo 1623 m. įtampa didėjo, o Abiejų Tautų Respublikos karalius dar labiau padidino paramą unitams. Tuo metu dizunitai pradėjo vis labiau siekti Maskvos patriarcho paramos. XVII a. 3 dešimtm. buvo siekiame mažinti įtampą ir atnaujinti unijos klausimą, tačiau Kazokai tam nepritarė, brendo tarptautinis karinis konfliktas. Padėtis buvo normalizuota 1632 m. pripažinus dizunitų hierarchiją. Tačiau XVII a. vidurio Kazokų sukilimo metu, 1654 m. kairiakrantė Ukraina buvo perduota Maskvos jurisdikcijai ir iššaukė karinį konfliktą. Unijos atnaujinimo idėja atgijo XVII a. 7 dešimt., stiprėjo spaudimas dizunitams - 1676 m. jiems uždrausta kontaktuoti su Konstantinopolio patriarchu, o 1699 m. valstybės pareigybes galėjo užimti tik katalikai ir unitai, vis daugiau vyskupų pripažino Romos popiežiaus autoritetą. Religiniai nesutarimai vertė abi puses ieškoti savojo identiteto, o šis procesas paskatino Baltarusijos ir Ukrainos tautinės sąmonės formavimąsi.Reikšminiai žodžiai: Kazokų sukilimai; Lenkijos-Lietuvos valstybė; Lietuvos Brastos sinodas; Petras Mogila; Religinė tolerancija; Stačiatikiai; Unitai; XVI-XVII a. ATR; 16 amžius; 17 amžius; Brest Synod; Cossack uprisings; Orthodoxy: Uniatism; Ortodox Christians; Pilish-Lithuanian Commonwealth; Piotr Mogila; Religious tolerance; Sixteenth-seventeenth centuries; Unites; XVI-XVII centuries.

ENThe article analyses the relationship between the Orthodox and the Uniates in the Polish-Lithuanian Commonwealth at the end of the 16th century - the 17th century. The efforts to join the Lithuanian and Polish Orthodox with the Pope have been constantly being made since the 15th century. The Union of Brest (1596), which strongly influenced the country's internal and external policies, had the greatest significance in this process. The Union of Brest divided the Orthodox to the Uniates and Disuniates who did not assent to the Union, and this caused many religious and national conflicts. The Uniates got all the rights previously belonging to the Orthodox, and the state did not recognize the Disuniates. After the assassination of Juozapatas Kuncevičius, the archbishop of Polotsk and Vitebsk, in 1623 the tension increased, and the ruler of the Polish-Lithuanian Commonwealth further increased the support for the Uniates. At that time, the Disuniates began to seek the support of the Patriarch of Moscow. In the 1620s the aim was to reduce tension and renew the issue of the union, but the Cossacks did not agree with that, and the international military conflict grew. The situation returned to normal in 1632 after recognition of hierarchy of the Disuniates. However, in the middle of 17th century, during the Cossack uprising, the left-bank Ukraine was given to the jurisdiction of Moscow in 1654 and led to a military conflict. The idea of the renewal of the union revived in the 1660s, the pressure on the Disuniates became stronger: in 1676 they were banned from contacting the Patriarch of Constantinople and in 1699 only the Catholics and the Uniates could occupy state posts, and more and more bishops recognized the authority of the Roman Pope. Religious disagreements forced the search for one's identity on both sides, and this process led to the formation of the national consciousness of Belarus and Ukraine.

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniški regionai - tarp Rytų ir Vidurio rytų Europos / Andrius Jurkevičius. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/1, p. 29-57.
• The Religious faiths of Ruthenians and old Lithuanians in the 17th century according to the records of the catholic church visitations of the Vilnius diocese / Vaida Kamuntavičienė. Journal of Baltic studies. 2015, vol. 46, no. 2, p. 157-170.