LTDarbas skirtas mistiniam mesianistiniam frankistų judėjimui kaip svarbiam Lenkijos - Lietuvos valstybės multikultūriškumo veiksniui. 18 amžiaus viduryje Lenkijos _ Lietuvos valstybėje apie 500 žydų tapo pseudomesijo ekscentriko Jokūbo Franko (1726-1791) pasekėjais. Aptariamas frankizmo atsiradimas Lenkijoje, jo pagrindiniai principai, nagrinėjama, kokių socialinių sluoksnių ir tautybių žmonės patikėjo šiuo judėjimu, akcentuojamas frankistams būdingas situacinis religingumas, atskleidžiama jo esmė ir turinys. Frankistai tapo tarsi žmonėmis be tikėjimo – nei katalikais, nei žydais. Frankistų gyvenimo būdas erzino bendraamžius, nes jie kvestionavo tradicinius religinio lojalumo vaizdinius, ypač kai žmonės identifikuodavo save kaip frankistus ir kartu žydiškos kilmės lenkų katalikus. Detaliai nagrinėjamas frankistų siekis integruotis į krikščioniškąją visuomenę specifiniu būdu, pažymint, kad jų tapatybė buvo daugiasluoksnė ir kito priklausomai nuo konkrečios tuometinės situacijos, ir šis situacinis identitetas buvo nepriimtinas tradicinių konfesijų atstovams. Frankistų pavyzdys itin aiškiai iškelia religinės konfesijos ribų peržengimo momentus: sąmoningą ar nesąmoningą svyravimą ir mėtymąsi tarp skirtingo religinio lojalumo priklausomai nuo socialinės situacijos. Tyrinėjant multikultūrinę 18 a. pabaigos – 19 a. pradžios Lietuvos – Lenkijos visuomenę tai gali duoti vertingų įžvalgų apie judaizmo ir krikščionybės religinių ribų peržengimo formas.Reikšminiai žodžiai: Frankizmas; Jakub Frank (1726-1791); Katalikybė; Krikštas; Lietuva, Lenkija, žydai, konvertitai, J. Frankas; Sektantai; Situacinis religingumas; Varšuva; Žydai; Žydas; Baptism; Catholicism; Frankism; Jakub Frank (1726-1791); Jew; Jews; Lithuania, Poland, Jews, Converts, J. Frank; Sectarian; Situational religiosity; Warsaw.