Der Magistrat als (trans-)konfessioneller Akteur: Orthodoxe, Unierte, Katholiken, Juden und der Polacker Stadtrat im 17. Jahrhundert

LTPasitelkiant XVII a. Polocko pavyzdį, straipsnyje nagrinėjami denominacijų formavimosi procesai bei transkonfesinė kooperacija, kurioje nepaisant dažnų ir aršių tikybinių konfliktų miestuose, dalyvavo vis labiau ir sparčiau auganti žydų bendruomenė. Į Polocko magistratą žiūrima kaip į transkonfesinę erdvę, kurioje veikė stačiatikiai, unitai, katalikai ir žydai. Polocke dominavo stačiatikiai, tačiau nuo Stepono Batoro laikų mieste įsivyravo tarpkonfesinis diskursas, būdingas ankstyviesiems naujiesiems laikams. XVII a. viduryje Polocke ėmė dominuoti katalikai ir unitai. Jų mėginimai homogenizuoti miesto erdvę buvo nesėkmingi; net po formalaus išmetimo iš magistrato 1668-aisiais, turtingi stačiatikiai bei buvę tarybos nariai išlaikė savo neformalią įtaką bei galią, už ką atsidėkojo savo lojalumu tvarkydami miesto finansus. Panašaus pragmatinio požiūrio magistratas XVII a. paskutiniame ketvirtyje laikėsi ir žydų bei jų teisės į turtą atžvilgiu. Per visą XVII amžių magistratas pasikeitė nuo linkusio daryti kompromisus iki itin griežto ir nesugebančio susitvarkyti su konfesine politika, todėl vienos denominacijos sulaukė nuolaidų, o kitos – ne. Šiam procesui įtaką galėjo padaryti vadinamoji „Prancūziška politika“. Nepaisant to, Polockui nebuvo būdinga tiesioginė konfrontacija tarp skirtingų etnokonfesinių kultūrų ar jų atstovų, o vyravo religinis pakantumas ir sugyvenimas. Daroma išvada, kad tokios transkultūrinės praktikos padėjo sėkmingai formuotis socialiniam kapitalui.Reikšminiai žodžiai: 17 amžius; Katalikai; Konfesinė įvairovė; LDK XVII a. istorija; Magistratas; Miestas; Miestiečiai; Polockas; Stačiatikiai; Tarpusavio kontaktai; Tautinės mažumos; Unitai; Žydai; 17 th century; Catholics; Citizen; City; Confessional diversity; Jews; Magistrat; Mutual contacts; National minority; Orthodox; Polock; The Great Duchy of Lithuania XVII c. history; Uniats.

ENOn the basis of the example of Polotsk in the 17th century, the article deals with the processes of denominational formation and trans-confessional co-operation, in which, despite the frequent and violent religious conflicts in cities, the fast-growing Jewish community was involved. The Polotsk Magistrate is seen as a trans-confessional space where Orthodox, Uniate, Catholic and Jewish actors functioned. The Orthodox dominated in Polotsk, but since the times of Stefan Batory the inter-confessional discourse, typical to the early Modern Times, has emerged. In the middle of the 17th century, Polotsk was dominated by Catholics and Uniates. Their attempts to homogenize urban space were unsuccessful; even after the formal expulsion from the Magistrate in 1668, the rich Orthodox and former members of the council maintained their informal influence and power, for which they showed their loyalty while managing the city finances. The Magistrate took the similar pragmatic approach in the last quarter of the 17th century regarding the Jewish rights and their rights to property. Throughout the 17th century the Magistrate changed from being inclined to compromise to a particularly strict and incapable of coping with confession policy, so some denominations received privileges, while others did not. This process was likely influenced by the so-called "French policy". Nevertheless, Polotsk was not characterized by direct confrontation between different ethno-confessional cultures or their representatives, instead the religious tolerance and coexistence dominated. It is concluded that such transcultural practices have contributed to the successful formation of social capital.