LTDarbe aptariami Podolės Kameneco etninių grupių santykiai armėniškuose istorijos šaltiniuose. Apžvelgiama Podolės Kameneco istorija, pažymint, kad miestas minimas jau 12 amžiaus kronikose. LDK Didysis kunigaikštis Algirdas nurodė užimti Podolės Kamenecą ir jį valdyti. Po Liublino unijos miestas atiteko Lenkijai. Mieste pagrindinės buvo lenkų, rusėnų ir armėnų bendruomenės. Darbe daugiausia akcentuojami etniniai bendruomenių santykiai iš armėniškų šaltinių perspektyvos, aptariant tik miesto pilietybę turėjusius gyventojus, iš analizės eliminuojant atvykėlius – žydus, užsienio karius, svetimus bajorus ir valstiečius. Šaltiniai pateikia daugiau informacijos apie ekonominius grupių santykius. Ekonominiai santykiai yra didelė integracinė jėga, nes skirtingos etninės grupės bendradarbiauja pagrindinėse gyvenimo srityse. Tačiau kartu juose glūdi konfliktų užuomazgos dėl konkurencijos, siekiant didesnio gerbūvio sau ir savo etninei grupei bei jos dominavimui. Podolės Kameneco gyventojų formalus atskyrimo pagrindas buvo jų konfesinis identitetas, nes kiekviena konfesija turėjo savo kultūrinį kalbinį turinį. Aptariant teisinį etninių grupių reguliavimo pagrindą, pažymima, kad tai buvo miesto įkūrimo metu suteiktos privilegijos, todėl ilgainiui tarp etninių grupių susiformavo pusiausvyra, kuri rėmėsi ne šiuolaikinės teisės teoriniais principais, bet Žečpospolitai būdingu grupių interesų paisymu, kai katalikybės dominavimas turėjo du tikslus: praktinį ir strateginį, valstybės integracijos proceso spartinimą.Reikšminiai žodžiai: Armėnai; Armėnų krikščionybė; Armėnų šaltiniai; Etnosas; Kalba; Katalikybė; Kultūra; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Miestas; Miestiečiai; Ortodoksija; Podolė; Podolės Kamenecas; Rusėnai; Tarpetniniai santykiai; Vokiečiai; 16 amžius; Armenian Christianity; Armenian Sources; Armenians; Catholicism; Citizen; City; Culture; Ethnos; Germans; History of XVI c; Inter-ethnic relations; Kamianec Podolsky; Language; Orthodoxy; Podol; Podolia; Pols; Ruthenians.