LTStraipsnis skirtas asimiliacijos procesams Lvove naujųjų amžių pradžioje. Iki šiol nėra išsamių tyrinėjimų šia tema, o rusėnų, armėnų ar vokiečių asimiliacijos procesai buvo svarstomi sporadiškai tik kalbiniu aspektu. Lvovas nagrinėjamu laikotarpiu buvo kelių etnokonfesijų miestas, kuriame kiekviena konfesija kūrė skirtingą gyvenamąją aplinką. Lenkai (katalikai), rusėnai (stačiatikiai ir unitai), armėnai ir žydai sudarė bendruomenes, kuriose buvo daugiau kaip po penkis procentus miesto gyventojų, todėl būtent šių bendruomenių tautinis identitetas veikė kaip denominacinis komponentas asimiliuojant kitas bendruomenes. Vokiečiai, italai, čekai buvo absorbuoti lenkų bendruomenės kaip katalikai, o graikai, bulgarai ir rusai integravosi į rusėnų ortodoksiją. Asimiliacijos procesams turėjo įtakos ir veiksniai, peržengiantys konfesines ribas. Rusėnus, armėnus ir iš dalies žydus veikė ir socialinė pažanga, tikėjimo pakeitimas ir mišrios santuokos. Nacionalinės ir religinės asimiliacijos sėkmę lėmė ir kiti faktoriai: bendruomenės dydis, socialiniai sluoksniai, nuosavi teismai ir valdžios institucijos, vienijimosi procesai visoje valstybėje. Didžiausias asimiliacijos lygis buvo armėnų bendruomenėje, kuri prarado ryšį su kilmės šalimis. Mažesni asimiliacijos procesai pastebimi tarp Lvovo rusėnų, o pagrindinis būdas, kuriuo keitėsi rusėnų etninė tapatybė, buvo mišrios santuokos, kurių skaičius itin išaugo XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Menkiausiai asimiliacijos procesai paveikė žydus.Reikšminiai žodžiai: 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Armėnai; Asimiliacija; Etnosas; Konfesija; Konversija; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lvovas; Miestas; Miestiečiai; Mišri santuoka; Rusėnai; 17 amžius; 18 amžius; Žydai; Armenian; Assimilation; Citizen; City; Confession; Ethnos; Jewry; Jews; Lwow; Mixed marriage; Poles; Religieus Conversion; Ruthenian; XVII-XVIII c. history.