Kai pasakojimas įtrūksta. Metalepsės poetika

LTStraipsnyje pristatoma metalepsės teorija retorikos ir narartologijos perspektyvoje. Daugiausia dėmesio skiriama naujausiai metalepsės problematikai naratologijoje. Remiamasi Gerard`o Genette`o, Geralso Prince`o, Monikos Fludernik, Dorrit Cohn, Marie-Laure Ryan, Johno piero, Jean-Marie Schaefferio, Sophie Rabau ir kitų pasakojimo teoretikų požiūriu. Svarstomos metalepsės funkcijų ir klasifikavimo galimybės šiuolaikinėje naratologijoje. Metalepsė iš esmės apibūdinama kaip pasakojimo lygmenų pažeidimas. Pastebima, kad ji ilgai yra buvusi ta sąvoka, kuri reiškė keistą pasakojimo posūkį arba pertrūkį, beveik prasilenkiantį su universaliais pasakojimo dėsniais. Vis dėlto šiandien ši sąvoka nebežymi naratologijos ribų, ji atsiduria pačiame atsinaujinančios šiuolaikinės naratologijos tyrinėjimų sūkuryje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metalepsė; Pasakojimo lygmuo; Pasakotojas; Pasakojimo aktas; Pasakojimo adresatas; Sakymas; Pasakymas; Metalepsis; Narrative level; Narrator; Act of narration; Addressee of narration; Delivery; Locution.

ENThe article presents the theory of metalepsis from the perspective of rhetoric and narratology. Most attention is paid to the most recent topic of metalepsis in narratology. It is based on the attitude of Gérard Genette, Gerald Prince, Monika Fludernik, Dorrit Cohn, Marie-Laure Ryan, John Pier, Jean-Marie Schaffer, Sophie Rabau and other theoreticians. The possibilities of its functions and classification in contemporary narratology are discussed. In general, metalepsis is described as an infringement of narrative levels. It is noted that, for a long time, this very concept was the concept that meant a strange turn in narration or an interruption thereof, which almost bypassed universal laws of narration. Nevertheless, today this concept does not mark the limits of narratology any more; it is found in the very whirl of studies of the shifting contemporary narratology.