Monoftongų priegaidžių skirtumai jaunimo kalboje

LTPasitelkus instrumentinius ir statistinius metodus šiuokart bandyta užčiuopti akustinių parametrų (pagrindinio tono, intensyvumo ir trukmės) sąlygojamus ilgųjų monoftongų ir poliftongų „ie, uo“ skirtumus. Orientuotasi į jaunąją kartą, kurią reikėtų laikyti bendrinės kalbos dabartimi ir ateitimi. Atliktas tyrimas iš esmės patvirtina šį klausimą anksčiau tyrinėjusių fonetikos specialistų įžvelgtas tendencijas. Instrumentinė analizė nerodo aiškios ilgųjų balsių ir „ie, uo“ priegaidžių opozicijos ir suponuoja aukštą jų niveliacijos laipsnį. Straipsnyje mėginta priegaides įvertinti akustinių požymių (pagrindinio tono ir intensyvumo) koreliacijos aspektu. Kelta darbinė hipotezė, kad priegaidžių relevantiškumas galėtų būti sąlygojamas nevienodos pagrindinio tono ir intensyvumo kreivių viršūnių iškilimo vietos (balsio pradžios, vidurio, pabaigos), tačiau dėl didelio šių požymių varijavimo iškeltą hipotezę bent jau kol kas tenka atmesti. Statistinis trukmių (santykinės ir absoliučiosios) skirtumų lyginimas taip pat nesuteikia argumentuoto pagrindo kalbėti apie priegaidžių skyrimą. Kai kuriais atvejais apskaičiuoti teigiami statistiniai skirtumo patikimumo indeksai dėl bendrųjų ir individualiųjų (išskirtų pagal informantus) rezultatų neatitikties veikiau aiškinti atsitiktinumu. Galima apibendrintai teigti, kad lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų monoftongų ir poliftongų „ie, uo“ priegaidžių skyrimo klausimas ir toliau išlieka probleminis ir spręstinas papildomais tyrimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Intensyvumas; Monoftongas; Pagrindinis tonas; Priegaidė; Priegaidė, monoftongas, pagrindinis tonas, intensyvumas, trukmė, akūtas, cirkumfleksas; Trukmė, statistinis kriterijus; Duration; Intensity; Monophthong; Pitch; Standard language; Syllable tone; Syllable tone, monophthong, pitch, intensity, duration, acute, circumlex.

ENThe aim of this investigation was to establish distinctive tone features in monophthongs and the diphthongs "ie" and "uo". Despite all previous efforts by researchers, the essential question remains open: Which tone features (length, intensity, or pitch) play the most significant role and allow us to distinguish the tones? There are no obvious facts that could afford conclusive evidence for a clear distinction between acute and circumflex. For this research, informants were chosen from the younger generation. It must be borne in mind that the speech of younger people represents the current state of the spoken language and illustrates typical tendencies in the phonetic development of syllable tones. The experiment was conducted by instrumental and statistical methods. The results obtained lead us to conclude the following: none of the acoustic parameters (pitch, intensity, or duration) clearly distinguishes one syllable tone from another; high variability of parameters is observed in many cases. The possibility of distinction between tones by pitch shift and the absence of intensity-pitch co-articulation was also excluded. Even sporadic differences in duration can be explained as artefacts of the mathematical procedures that were used; this assumption was proved by detailed analysis of each case. Thus the issue of the existence of a binary tone system remains open. There is a need to continue investigative work in the hope that the questions that have arisen in this field may be answered. [From the publication]