Daugiaskiemenių priesaginių daiktavardžių kirčiavimas jaunimo kalboje

LTStraipsnyje aprašomi daugiaskiemenių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai studentų kalboje: sistemiškai analizuojami ir įvertinami mokslinio tyrimo „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ (2011-2013 m.) rezultatai. Tirti priesagų vediniai apraše išskirstyti atsižvelgiant į pamatinį kamieną, darybinę reikšmę ir išsikeltus uždavinius. Pirmiausia aptariami priesagų vediniai, kuriuos studentai linksta kirčiuoti pagal bendrinės kalbos normą. Po to kalbama apie vedinius, kurie buvo kirčiuojami dvejopai ar trejopai, o nekodifikuotos gretimybės sudarė daugiau kaip trečiąją dalį visų pavartotų pavyzdžių. Toliau analizuojami tam pačiam darybos tipui atstovaujantys, bet skirtingo kirčiavimo daiktavardžiai. Pabaigoje kalbama apie savitai kirčiuojamus daiktavardžius, priesagų „-auja“, „-uonis“, „-(i)uonis, -ė“ vedinius. Norint išryškinti kodifikuotų ir nekodifikuotų akcentinių gretimybių santykius, pateikiamas 21 paveikslas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Bendrinė lietuvių kalba; Daugiaskiemeniai daiktavardžiai; Daugiaskiemenis daiktavardis; Jaunimo kalba; Kirčiavimas; Priesaginis vedinys; Priesagų vediniai; Accentuation; Polysyllabic noun; Polysyllabic nouns; Standard Lithuanian; Standart Lithuanian; Suffixal derivative; Suffixal derivatives; Youth's language.

ENIn 2011-2013, in five universities – University of Vilnius, Lithuanian University of Educational Sciences, Vytautas Magnus University, University of Klaipėda and University of Šiauliai – the scientific project "The Youth’s Accentuation Tendencies: The Norms of Standard Lithuanian and the Tendencies of Spoken Language Accentuation" was conducted. The aim of the project – to establish the tendencies of accentuation in the youth’s language. The data of real usage is necessary while specifying the norms of standard Lithuanian. The results of accentuation of polysyllabic suffixal nouns are discussed in the present article. The scope of the research – 116 suffixal derivatives. The accentuation norm recorded in the Dictionary of Contemporary Lithuanian (7th edition) was taken into consideration. The following conclusions could be drawn. The youth mostly accentuated 40 polysyllabic suffixal nouns (more than 70 per cent of the examples) in accordance to the norm of standard Lithuanian. They are the derivatives of suffixes "-aitis, -ė", "-alas", "-atis", "-ybė", "-iena", "-ienė", "-imas", "-ymas", "-ymė", "-inė(s)", "-ynė", "-ininkas, -ė", "-inys", "-lis (-lys)", "-lius", "-mena", "- menys", "-tuvas", "-tuvė(s)", "-ulys", "-uma", "-umas", "-utis". The youth often accentuated 38 nouns (from 30 / 44,8 per cent till 100 per cent of the examples) in a different way than it is required by the codified norm.The nouns of this group are the derivatives of suffixes "-alas", "-ana", "-eiva", "-ena", "-iava", "-iena", "-ienė", "-inė", "-ininkas, -ė", "-inis", "-lė", "-liava", "-lis", "-muo", "-tas, -tė", "-tojas, -a", "-ulys", "-umas", "-ūnė", "-užė". The accentuation of separate derivatives of non-monosyllabic base stem with suffixes "-ininkas, -ė", "-mė", "-inė" and the derivatives of monosyllabic base stem with suffixes "-tuvė", "-tuvas", "-alas", "-ininkas, -ė", "-imas", "-inys" varies: it was accentuated both according to the norm of standard Lithuanian and not according to this norm. In total, 33 nouns possessing one of the mentioned suffixes were analyzed. The codification and real usage do not comply while accentuating the derivatives of suffixes "-auja", "-uonis", and "-(i)uonis, -ė": "indauja", "deguonis", "ėduonis", "palikuonis, -ė", "žiniuonis, -ė". [From the publication]