Eine Frage der Taktik : Preußisch-Litauen und die litauische Nationalbewegung 1914-1918

LTStraipsnyje analizuojami Prūsijos Lietuva lietuvių nacionalinio judėjimo 1914-1918 m. kontekste. Prūsijos Lietuvos klausimas tiriamuoju laikotarpiu buvo itin komplikuotas, kadangi tuo metu Lietuvos teritoriją buvo okupavę vokiečiai. Dėl politinių aplinkybių darydama įvairius kompromisus, vis dėlto Lietuvos atstovai savo vizijose numatė nepriklausomą Lietuvos valstybę su etninėmis sienomis, todėl Prūsijos Lietuvos suverenumas 1916 m. Lozanos pavergtųjų tautų konferencijoje nebuvo svarstomas. Išsakyta mintis, jog besikuriančiai Lietuvai reikalingas Nemunas ir Klaipėdos uostas, tačiau tuo pačiu Lietuva įsipareigojo ginti vokiečių interesus nuo slavų (t. y. Gdanską nuo lenkų). Pirmojo Pasaulinio karo metu Lietuvos elitas buvo itin atsargus diskutuodamas Prūsijos klausimu. Prūsų Lietuvos priklausomumas Lietuvai buvo remiamas rasistiniais argumentais; vis dėlto Petras Klimas buvo pastebėjęs, jog Mažosios Lietuvos gyventojai jau kalbėjo pusiau vokiškai bei juos įvardino lietuviais, bet vokiečių (prūsų) piliečiais. Dėl tautų apsisprendimo teisės buvo numatyta galimybė Prūsų Lietuvos suverenumo klausimą kelti ateityje, tačiau jau 1918 m. keltos viltys, jog siena, skirianti Didžiąją ir Mažąją Lietuvą nunyks. Diskusijos dėl Mažosios Lietuvos statuso baigėsi 1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą bei sukuriant vientisą valstybę, sudarytą iš Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. Daroma išvada, jog nepaisant Lietuvos istorijos posūkių 1938-1990 m., Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ryšys pasirodė esąs gerokai stipresnis, nei jį matė Lietuvos diplomatai 1914-1918 m.Reikšminiai žodžiai: Lietuvininkai; Lietuvninkai; Lietuvos taryba, Prūsijos Lietuva, Pirmasis pasaulinis karas, Vilius Gaigalaitis; Prūsijos lietuviai; Tautinis sąjūdis; Council of Lithuania, Prussia Lithuania, WWI, Vilius Gaigalaitis; East Prussia; Lithuanian national revival; Prussian Lithuanians.

ENThe article analyses Prussian Lithuania in the context of the Lithuanian national movement in 1914-1918. The issue of Prussian Lithuania was very complicated during the said time because at that time the territory of Lithuania was occupied by Germans. Various compromises were sought due to the political circumstances. Nevertheless, the representatives of Lithuania had foreseen an independent state of Lithuania with its ethnic borders in their visions, and therefore the sovereignty of Prussian Lithuania in 1916 at the Lausanne conference was not discussed. The idea was expressed that Nemunas and Klaipėda port are needed for the formation of Lithuania, but at the same time Lithuania undertook to protect the German interests from the Slavs (i.e. Gdansk from the Poles). During the First World War the elite of Lithuania was very careful when discussing the issue of Prussia. Prussian Lithuania dependence on Lithuania was supported by racist arguments; however, Petras Klimas had noticed that the inhabitants of Lithuania Minor had already spoken half German and named them Lithuanians, but German (Prussian) citizens. The right of the nation's self-determination provided for an opportunity to raise the issue of the sovereignty of Prussia in the future, but already in 1918 the hopes were expressed that the border separating the Great Lithuania and the Lithuania Minor would disappear. The discussion on the status of Lithuania Minor ended in 1923 with the joining of Klaipėda region to the Lithuania and the creation of a united state, composed of the Great Lithuania and the Lithuania Minor. It is concluded that despite the turning points of Lithuanian history in 1938-1990, the connection between the Great Lithuania and the Lithuania Minor proved to be much stronger than the Lithuanian diplomats saw it in 1914-1918.