Varianten des Dichter-Gedenkens oder: Zum Übersetzen aus einer unbekannten Sprache
LTStraipsnyje nagrinėjama keturių poetų - S. Baranczako, J. Brodskio, Cz. Miloszo ir T. Venclovos kaip vertėjų veiklos principai. Pažymima, kad juos vienija ne tik bendra veikla, bet ir tai, jog visi keturi buvo emigrantai, įsitvirtinę prestižiniuose užsienio universitetuose ir kolegos dviguba prasme: kaip poetai ir kaip tos pačios srities dėstytojai. Pažymima, kad visi keturi vertė poeziją, be to, ir vienas kito poeziją. Nagrinėjamos jų poezijos vertimo strategijos. Analizuodamas S. Baranczako vertimo strategiją, autorė pažymi, kad ji remiasi dviem pagrindiniais principais: verčiant poeziją nepadaryti jos proza ir verčiant geros poezijos nepadaryti prasta. Nagrinėjamos vertimo problemos, kai verčiama iš nežinomos kalbos, apytikriai suvokiant prasmę, analizuojami vertėjų komentarai, pasiteisinimai dėl savo drąsos imtis tokių vertimų. Pažymima, kad tokiais atvejais atsiranda tarsi visai naujas eilėraštis. Nagrinėjami autoriaus ir vertėjo bendradarbiavimo atvejai. Akcentuojama Cz. Miloszo pozicija, kad bet koks vertimas, net praėjusių amžių poetų vertimai, visada yra autoriaus ir vertėjo dialogas, nes vertėjas neišvengiamai diskutuoja su bet kokiu verčiamu tekstu. Aprašomas vadinamasis „vertimas iš antrų rankų“, kuris praktikuojamas jau nuo viduramžių, kai kaip tarpininkė tarp autoriaus ir vertėjo yra trečia, tarpininkaujanti kalba. Konstatuojama, kad eilėraščių vertimas priklauso ne tik nuo kalbos, kuria eilėraštis parašytas, struktūros, jo ir nuo kalbos, į kurią jis verčiamas, eilėdaros ypatybių, taip pat ir nuo vertėjo prioritetų ir pagrindinių vertimo principų.Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Kalbos; Likimas; Originalo kalba; Vertimas; Vertimo kalba; Vertėjai; Vertėjas; Šiuolaikinė literatūra; Contemporary literatue; Emigrant; Fate; Sources language; Target language; The language; Translation; Translator; Translators.
