Zum exozentrischen Kompositum im Litauischen

LTStraipsnyje nagrinėjami egzocentriniai dūriniai lietuvių kalboje. Aptariamos dūrinių klasifikacijos problemos, posesyviniai ir kopuliatyviniai dūriniai, egzocentriškumo termino atsiradimas. Pažymima, kad šis terminas kritikuojamas dėl savo netikslumo, tačiau būdamas teoriškai dviprasmiškas, praktikoje yra patogus. Aptariami determinatyviniai ir posesyviniai dūriniai. Pažymima, kad valdomieji dūriniai dažnai traktuojami kaip determinatyvinių, endocentrinių, dūrinių grupė. Teigiama, kad endocentriniais dūriniai vadinami tada, jei viena jų sudedamoji dalis perima pažymimąją funkciją, o dūriniai, kuriuose to nėra, priskirtini egzocentrinių dūrinių grupei. Keliamas klausimas, ar būdvardiniai ir daiktavardiniai dūriniai yra taip pat egzocentriniai, svarstoma kalbos dalių relevancija, lietuvių kalbos žodžių darybos proceso ypatybės. Teigiama, kad sinchroniniame lygmenyje reikia turėti galvoje daiktavardinių ir būdvardinių dūrinių koegzistenciją. Pastebima, kad tiek vieni, tiek kiti gali būti pirminiai ar antriniai. Atkreipiamas dėmesys, kad jokiu būdu sinchroninė žodžių dūrybos analizė negali nepaisyti kalbos dalių apibrėžimo, nes galiausiai nuo jos esmingai priklauso žodžių darybos proceso vertinimas. Konstatuojama, kad endocentriniai ir egzocentriniai daiktavardiniai dūriniai skiriasi tik onomastine funkcija, o vadinamieji egzocentriniai būdvardiniai dūriniai griežtąja prasme nėra dūriniai, nes neatitinka vieno ar net jokio visuotinai pripažinto dūrinių kriterijaus. Nagrinėjamos lietuviškų dūrinių morfologinės ypatybės ir jų egzocentriškumo klausimai.Reikšminiai žodžiai: Būdvardinis dūrinys; Daiktavardinis dūrinys; Egzocentrinis dūrinys; Endocentric hypotacital kompozitai; Indoeuropiečių prokalbė; Terminas; Compound adjectives; Compound nouns; Endocentric hypotacital kompositum; Exocentral compound; Lithuanian; Proto-Indo-European language; Term.