LTDarbe nagrinėjama morfologinė sintaksinė interferencija J. Bretkūno darbuose. Pažymima, kad J. Bretkūno vertimai duoda daug vertingos šiai temai medžiagos, nes versdamas jis naudojosi kitų kalbų – lotynų, vokiečių, graikų – Biblijos vertimais, todėl galėjo lyginti skirtingus lingvistinius variantus. Konstatuojama, kad reikšmingiausi skirtumai tarp J. Bretkūno ir jo korektūros taisytojo kunigo Danieliaus Gaidžio (Gallus) yra būtent sintaksės srityje. Teigiama, kad kai kurie sintaksės, linksnių vartojimo, žodžių tvarkos neatitikimai aiškintini tuo, kad vertėjas ir korektorius naudojo skirtingus pavyzdžius, tačiau abu norėjo tekstą perteikti pažodiškai. Nagrinėjamos visos kalbinės struktūros. Analizuojami niekatrosios giminės vertimai, lyginant juos su lotyniškaisiais variantais. Aptariami žodžio giminės perkėlimų variantai, ypač kai skirtingose kalbose žodžio giminė skirtinga. Aprašant linksnių vartojimą, atkreipiamas dėmesys į jų pakeitimą, lyginant su M. Lutherio tekstais. Aptariami skaitvardžių vartojimo skirtumai J. Bretkūno tekste ir D. Gaidžio korektūroje. Pažymima, kad įvairavimo yra veiksmažodžių ir jų išvestinių formų vartosenoje. Aprašomas neveikiamosios rūšies, neasmeninių formų, kauzatyvo vartojimas. Aptariant sintaksės problemas, pažymima, kad senojoje lietuvių kalboje paprastai sakinio struktūra yra subjektas – veiksmažodis – objektas, tačiau verstinėje literatūroje randami ir kitokie variantai. Teigiama, kad J. Bretkūno tekstuose sakinio struktūra atitinka lotyniškąją. Reziumuojama, kad J. Bretkūnas kaip vertėjas patyrė kitų kalbų įtaką, kuri toliau tyrinėtina.Reikšminiai žodžiai: Biblija; Brektūnas; Giminė; Jonas Bretkūnas; Linksnis; Morfologija; Morfosintaksė; Sakinys; Sekimas; Sintaksė; Vertimas; Žodžių tvarka; Bible; Bretke; Casus; Genus; Johann(es) Bretke; Morphology; Morphosyntax; Sentence; Syntax; Tracing; Translation; Word order.