Čiurlionio kūryba šimtmečio perspektyvoje: dailėtyrinis ir socialinis diskursai

LTRemiantis meno kaip socialinio diskurso metodologine prieiga, straipsnyje nagrinėjama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokslinės recepcijos ir viešosios reprezentacijos raida XX-XXI amžiuje. Straipsnis grindžiamas šiuolaikine teorine prielaida, kad dailės paveldas nėra tik kultūros srityje reikšminga artefaktų sankaupa, muziejų erdvėse apsaugota nuo kasdienybės ir tenkinanti vien estetinius poreikius. Todėl Čiurlionio kūrybos moksliniai vertinimai, tapybos kūrinių eksponavimo faktai straipsnyje analizuojami kaip tam tikras „tekstas", kuriame pinasi ir kertasi įvairūs dailėtyriniai ir socialiniai diskursai. Toks požiūris j menininko kūrybą dar nėra plačiai taikomas, nors Čiurlionio dailės tyrimų istoriografija labai plati ir įvairi, o jo parodų būta įvairiose pasaulio šalyse. Straipsnyje svarstoma mintis, kad Lietuvoje dar XX a. 2-3 dešimtmetyje susiformavęs ir XXI a. tebegyvuojantis šio dailininko, kaip nacionalinio lietuvių menininko, „tautos sielos reiškėjo", genijaus, įvaizdis neretai tampa stabdžiu gilesniam ir objektyvesniam jo kūrybos tyrimui. Nemažai dėmesio skiriama socialinės aplinkos veiksniams, parodoma, kaip sociopolitinė situacija veikė ir mokslinius tyrimus, ir Čiurlionio parodų geografiją ir pobūdį. Remiantis gausiais archyviniais šaltiniais, tekste atskleista Lietuvos muziejininkų, saugančių menininko palikimą, mąstysenos apie Čiurlionio asmenybę kaita ir užsienio menotyrininkų, parodų kuratorių intelektualinis vaidmuo formuojant ir keičiant lietuvių dailininko vertinimo diskursą. Požiūris į Čiurlionio kūrinių eksponavimą parodose stipriai evoliucionavo XX a. pabaigoje, pasikeitus politinėms aplinkybėms ir socialiniam kontekstui. Tai taip pat liudija, kad meno kūrinys, Čiurlionio kūrybos paveldas nėra izoliuotas artefaktas, kad jis yra veikiamas istorinio ir ideologinio konteksto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Simbolizmas; Futurizmas; Abstrakcija; Muzikos ir tapybos sintezė; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Symbolism; Futurism; Abstraction; Music and painting synthesis.

ENOn the basis of art as methodological access to social discourse, the article deals with the development of Mikalojus K. Čiurlionis' scientific reception and public representation in the 20th-21st century. The article is based in a contemporary theoretical supposition that art heritage is not only a significant accumulation of artefacts in the sphere of art protected against everyday routine in museums and only satisfying aesthetic needs. Therefore scientific assessments of Čiurlionis' creative work, facts of exhibiting his paintings are analysed in the article as a certain "text" in which different art science and social discourses intertwine. This attitude to the artists work has not been widely applied thus far though historiography of research into Čiurlionis paintings is really wide and various, and exhibitions of his works have been held in different countries of the world. The idea that the image of this painter as a national Lithuanian artist who expresses "the soul of the nation", the genius, that formed in Lithuania in the 1910s and 1920s often becomes an obstacle to a deeper and more objective study of the artist's creative work is considered in the article. Much attention is devoted to the factors of the social environment; it is shown how the socio-political situation influenced both scientific investigations and geography and nature of Čiurlionis' exhibitions. On the basis of rich archival sources the article reveals a change in thinking about Čiurlionis' personality of Lithuanian museologists who preserve the artist's heritage and the role of foreign art critics, curators of the exhibitions in forming and changing the discourse of assessing the Lithuanian artist. The attitude to displaying Čiurlionis' works at exhibitions developed considerably at the end of the 20th century after the political circumstances and the social context had changed.This also testifies to the fact that a work of art, heritage of Čiurlionis' creative work is not an isolated artefact, that it is affected by the historical and ideological context. Hence, reception and representation of Čiurlionis' work are investigated here not as the element of a closed sphere of aesthetics but as a reflection of self-awareness of society. [From the publication]

• M. K. Čiurlionio kūrybos recepcija ir reprezentacija XX a. antrojoje pusėje / Rasa Andriušytė. Menotyra. 2002, Nr.2 (27), p. 18-26.
• Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir amžininkų kūryba : nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" tarptautinė paroda, Nacionalinė dailės galerija, 2009 m. birželio 21 - rugpjūčio 23 d / rengėjai. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2009. 213 p.
• Vlado Drėmos mintys apie M. K. Čiurlionį / Rasa Andriušytė-Žukienė. Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. P. 281-286.