LTStraipsnyje stengiamasi atskleisti žmogaus proto procesus, kurie vyksta stebint to paties autoriaus tapybą ir kartu klausantis jo muzikos, norint atskleisti galimą jų tarpusavio ryšį ir poveikį, skatinančią tapybos ir muzikos sąveiką suvokimo metu. Tarp Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybos ir muzikos kūrinių yra du šedevrai: triptikas „Jūros sonata" (1908, Allegro, Andante, Finale) ir poema „Jūra" simfoniniam orkestrui (1903-1907). Atsižvelgiant į abiejų meno kūrinių pavadinimų panašumą, matyti, kad kompozitorius/dailininkas suvokė jūrą kaip stimuliuojančią vizualinę ir akustinę patirtį. Dalyvių buvo paprašyta klausytis poemos orkestrui ir stebėti Čiurlionio triptiką, sutelkiant dėmesį į vieno iš trijų paveikslų, kuris, jų nuomone, labiausiai susijęs su muzika konkrečiu momentu, ir tokio santykio intensyvumą išreikšti slankaus reguliatoriaus judesiais. Gautieji rezultatai patvirtina dvejopą hipotezę. Be aiškiai išreikštų individualių skirtumų, dėmesio kreivės atskleidė ir reikšmingą panašumą: visų dalyvių atsakymai pademonstravo akivaizdų ryšį tarp trečiojo paveikslo „Finale" ir muzikinės poemos centrinės kulminacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė analizė; Muzikos ir dailės sąveika; Tendencijų analizė; Kulminacija; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Cognitive analysis; Interaction of music and painting; Trend/regression analysis; Culmination; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
ENIn this study we discover the processes taking place in the human mind while simultaneously observing a painting and music by the same author. We are interested in detecting possible interconnections and stimuli causing interaction between painting and music during the perception process. Among Mikalojus K. Čiurlionis' works in the field of painting and music there are two masterpieces: the triptych "Jūros sonata" (Sonata of the Sea) (1908, Allegro, Andante, Finale) and the poem "Jūra" (The Sea) (1903-1907) for symphony orchestra. Referring to the similarity of the titles of both artworks we suppose that the composer / painter would have perceived the sea as a stimulating experience as well at the visual as at the auditive level. Participants were asked to listen to the orchestral poem and observe the triptych of Čiurlionis simultaneously sharing their attention between the three paintings according to connectedness they felt with the music in a particular moment, expressing the intensity of that nexus through slider controller movements. The results confirm the twofold hypothesis. Besides clearly individual differences the attention curves also revealed a significant similarity in the responses of all participants showing an obvious relation between the third painting "Finale" and the central culmination area of the musical poem. [From the publication]