LTStraipsnio tikslas - atskleisti žymiųjų Lietuvos nacionalinės muzikos pradininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) ir Juozo Gruodžio (1884-1948) estetinių pažiūrų ir kūrybos principų panašumą. Iškeliamas abiem menininkams bendras muzikos tautinio savitumo reikšmės supratimas, giminingas požiūris j folkloro vaidmenį profesionaliojoje kūryboje. Aptariamos Gruodžio susipažinimo su Čiurlionio muzika aplinkybės. Pirmasis ir ilgą laiką vienintelis kompozicijos dėstytojas Lietuvos aukštojoje muzikos mokykloje Gruodis buvo tarpininkas esmines Čiurlionio kūrybines nuostatas perteikiant naujoms lietuvių kompozitorių kartoms. Taigi Gruodžio kūrybinė ir pedagoginė veikla tapo prielaida lietuvių tautinei kompozitorių mokyklai formuotis. Esminiu jos bruožu laikytina etninių bruožų ir modernių raiškos priemonių sąveika, įvairiais lietuvių muzikos raidos laikotarpiais pasireiškianti skirtingomis formomis. Straipsnyje panaudota istoriografinis, lyginamasis, analitinis tyrimo metodai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muzikos tautinis savitumas; Tautinė kompozitorių mokykla; Modernumas; Globalizacija; Jonas Čiurlionis; National originality of music; National school of composers; Modernity; Globalization; Jonas Čiurlionis.
ENAim of this article is to reveal the similarities of the aesthetic views and creative principles of two distinguished pioneers of Lithuanian national music - Mikalojus K. Čiurlionis (1875-1911) and Juozas Gruodis (1884-1948). The conception of the importance of the national originality of music common for both composers and a similar attitude to the role of folklore in professional creation is highlighted. The circumstances surrounding Gruodis' acquaintance with Čiurlionis' music are also touched upon. Gruodis, the first and only teacher of composition at the Lithuanian Higher School of Music for a long time, was an intermediary relaying the essential creative attitude of Čiurlionis to new generations of Lithuanian composers. Therefore, Gruodis' creative and pedagogical activities became a premise for the formation of a Lithuanian national composers' school. The interaction between ethnic features and modern means of expression that was expressed by various forms in different periods of music development should be considered its essential feature. Historiographie, comparative and analytic methods have been used in the research. [From the publication]