Rašytojas ir politika: Kazio Borutos atvejis (1924-1935)

LTTyrimas atskleidžia iki tol menkai tirtą socialistinių idėjų įtaką rašytojui Kaziui Borutai (1905-1965 m.). Socializmą jis atrado išgyvendamas vidinį sukrėtimą 1924 m. sausio mėnesį, kai mokėsi vienoje iš Marijampolės gimnazijų. Pats Boruta jį aprašė su religinio atsivertimo termino pagalba. Naujo tikėjimo atradimas ilgam transformavo asmeninį gyvenimą. Dauguma Kazio Borutos artimiausių draugų buvo tik idėjiniai bendraminčiai ir bendražygiai. Boruta linko tik prie tokių socializmo pavidalų, kurie paisė asmeninės laisvės ir nereikalavo individualumo raišką siaurinančios partinės drausmės. Iš socializmo doktrinų didžiausią įtaką jam darė anarchizmas ir narodnikų-eserų tradicija. Šią tradiciją jis propagavo kairuoliško jaunimo žurnalo „Aušrinė" puslapiuose. Bet kurios formos marksizmą, ypač bolševikinį, Boruta atmetė ir traktavo kaip socializmo idealų išdavystę. 1926 m. vasarą įvyko skilimas seseriškos ideologijos orbitoje esančios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos gretose. Ji darė įtaką daugumai jaunųjų „Aušrinės" skaitytojų ir jos leidėjams. Įvykus skilimui radikalusis jaunimo sparnas sukūrė socialistų-revoliucionierių-maksimalistų sąjungą, kuri niekada nebuvo užregistruota ir veikė nelegaliai. Į jos gretas įsitraukė artimiausi Kazio Borutos bičiuliai ir jis taip pat pasekė jų pėdomis. Šios sąjungos tikslas buvo sukurti egalitarinę demokratinę respubliką. Užsiangažavimas kurti socializmą Kazio Borutos atveju buvo glaudžiai susijęs su kūrybiniais ieškojimais. Jis pasisakė už tokias avangardizmo formas, kurios akcentavo menininko pareigą prieš visuomenę ir neigė menas menui principą.Pirmasis lietuviškojo avangardizmo sąjūdis, vadinamas „Keturiais vėjais", neakcentavo rašytojo visuomeninio angažuotume, dėl to Kaziui Borutai ir vienam artimiausių jo draugų Antanui Venclovai (1906-1971 m.) buvo nepriimtinas ir atvedė prie asmeninių konfliktų su šio sąjūdžio atstovais. Nuo 1926 m. galima pastebėti Borutos ir Venclovos pastangas sukurti visuomeniškai angažuotą lietuvių avangardistų grupę. Tai pavyko tik 1930 m. sausį, kai pradėjo eiti „Trečio fronto" žurnalas. Save jie vadino trečiafrontininkų brolija. Kazys Boruta kūrybinėje plotmėje stengėsi nesiangažuoti konkrečios socializmo doktrinos labui. Dėl to jis pasitraukė iš trečiafrontininkų gretų, kai šie 1931 m. pavasarį apsisprendė tapti Kominterno kontroliuojamais proletariniais rašytojais. Jis taip pat nesutiko su kai kurių maksimalistų pretenzijomis kontroliuoti jo, kaip rašytojo, raišką. 1931-1933 m. Borutų šeima turėjo glaudų sąlytį su maksimalistų sąjungos vadovybe ir buvo slaptosios policijos sekama. Kazys Boruta tuo metu stengėsi sukurti naują kairuoliškos pakraipos literatūrinį sąjūdį ir pradėjo leisti almanachą „Darbas". 1933 m. gestapas likvidavo maksimalistų būstinę Karaliaučiuje ir perdavė jos dokumentaciją Lietuvos policijai. Ja remiantis K. Boruta buvo suimtas ir nuteistas už 1926-1927 m. veiklą, įkalinimas truko dvejus metus. Kalėjime Kazys Boruta galutinai atšalo nuo užsiangažavimo socializmui ir atmetė avangardistinį kūrybos stilių. Atšalimą skatino ir tai, jog Borutų šeima susilaukė dukros ir buvę revoliucionieriai nenorėjo rizikuoti jos gerove dėl pavojingų idėjų. Pažymėtina, kad konfliktai maksimalistų ir trečiafrontininkų gretose bei K. Borutos nusigręžimas nuo kairuoliškos veiklos nesuardė draugystės ryšių, susiformavusių šios veiklos pradžioje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kazys Boruta; Maksimalistai; Trečiafrontininkai; Politinė emigracija; Avangardizmas; Kazys Boruta; Maximalists; Political Emigration; Avantgarde; Writers on the Left.

ENPaper discusses a hitherto little investigated topic: the influence of Socialist ideas on the writer Kazys Boruta (1905-1965). He discovered Socialism during an inner revolution he experienced in January 1924 as a high school student in Marijampolė. He himself described this experience in terms akin to a religious conversion, which decisively transformed a long stretch of his personal life. Most of his closest friends shared in his ideas and deeds. Boruta fell in love with women who were dose to him intellectually. Boruta was drawn to forms of socialism that respected individual freedom and did not insist on a partisan straightjacket limiting individual expression. Influenced primarily by anarchism and the Narodniki - Socialist Revolutionary tradition, he propagated the latter on the pages of the left-leaning journal Aušrinė. At the same time he rejected Marxism, especially that of the Bolshevik type, as a betrayal of Socialist ideals. In the summer of 1926 a split occurred in the ranks of the ideologically closely related Lithuanian Peasant Populist Union, which exercised considerable influence over most of the young readers of Aušrinė and its publishers. After the split, the radical youth wing formed the Social Revolutionary Maximalist Union which was never officially registered and acted illegally. Boruta's closest friends joined their ranks, and he, too, followed in their footsteps. The aim of this union was to create an egalitarian democratic republic. To achieve this, its members did not shy away from participating in acts of expropriation and terror, including a robbery of the Tauragė State Bank in 1927 and an attempted assasination of Prime Minister Augustinas Voldemaras in 1929. [From the publication]