LTStraipsnio tyrimų objektas – lietuvių liaudies tikėjimai, pasakojamosios tautosakos tekstai, etnografiniai ir archeologiniai bei istoriniai duomenys, atskleidžiantys kai kuriuos laidotuvių papročių ypatumus. Straipsnio tikslas – apibendrinti mirtį laidotuvių laikotarpiu galinčius sukelti veiksmus bei pateikti tokių veiksmų vertinimą lietuvių liaudies tradicijoje. Metodai – analitinis-aprašomasis, istorinis-lyginamasis. Išvados: Laidotuvių laikotarpiu žmogaus elgesys yra gana griežtai reglamentuotas. Tuomet mirties pasaulis esąs ypač priartėjęs prie žmonių, taigi tikėta, kad netinkamais veiksmais nesunku sukelti naują mirtį. Mirtimi gali baigtis nederamas elgesys su mitiškai įprasmintais daiktais ar netinkami veiksmai mitologiškai ženkliose vietose. Todėl skatinta be rimtos priežasties nekartoti su mirtimi susijusių veiksmų. Vengta susiliesti su buvusiais velionio daiktais. Pavojinga laikyta neatsargi elgsena tose vietose, kur laidotuvių laikotarpiu rodosi suaktyvėjusios mitinės būtybės, nes susidūrimas su jomis galįs sukelti naują mirtį. Tam tikrų veiksmų imitavimas ar sąlytis su mitiškai įprasmintais objektais gali būti vertinamas teigiamai ir net skatinamas, kai tuo siekiama palengvinti mirštančiojo kančias. Todėl laidotuvių laikotarpiu svarbi tampa atitinkamų veiksmų motyvacija. Daugeliu atvejų tiek pavojingi, tiek toleruotini veiksmai yra paremti kontaktinės bei simpatinės magijos dėsniais. Tai atspindi požiūrį, jog mitinė erdvė nuo žmonių pasaulio nėra aiškiai atskirta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirtis; Liaudiški tikėjimai; Laidotuvių papročiai; Death. Folk Beliefs; Customs of Funerary.
ENThe object of the article analysis includes the Lithuanian folk beliefs, texts of narrative folklore, ethnographic, archaeological and historical data, revealing some peculiarities of funeral customs. The purpose of the article is to summarise the factors that may cause death during the funeral period, and to provide the evaluation of such factors in the Lithuanian folklore tradition. The article methods include the analytical-descriptive, historical-analytical-descriptive, and historical-comparative. Conclusions: during the funeral period, the individual’s behaviour is rather strictly regulated. At that time, the world of death is in the immediate proximity to people; therefore it was believed that improper actions may easily cause a new death. Death can be a result of improper behaviour with mythically charged items, or improper actions in mythologically significant locations. Therefore everyone was encouraged to refrain from death-related actions without a grave reason. They avoided touching the things belonging to the deceased. Negligent behaviour in places, where during the funeral period active mythical creatures appear, was considered as dangerous because encounter with such creatures could cause a new death. Imitation of certain actions, or contact with mythically charged objects might be assessed positively or even encouraged, when this was intended for the relief of suffering of a dying person. In many cases both dangerous and tolerated actions are based on the laws on contact and sympathetic magic. This demonstrates the viewpoint that the mythical realm is not clearly separated from the world of humans.