Between Poland and Lithuania: Jews and the Vilnius question, 1918-1925

LTPasibaigus Pirmajam pasauliniam karui kilo konfliktas tarp lietuvių ir lenkų dėl Vilniaus miesto priklausomybės. Šiame straipsnyje analizuojama Vilniaus žydų pozicija tarp naujai iškilusių Lietuvos ir Lenkijos valstybių interesų. Vilniaus žydai buvo priversti įsitraukti į ne savo tautinį konfliktą ir turėjo laviruoti tarp lietuvių ir lenkių siekių bei išvengti įžeisti kurią nors pusę. Žydų „neutralumas“ labiausiai pykdė lenkus, kurie buvo stipriausioji konfliktuojanti pusė. Žydų atžvilgiu tarp lenkų vyravo neigiamos nuotaikos – žydai laikyti mažiausiai potencialiai nelojaliais ir aktyviais kairiųjų partijų veikloje. Nors Vilniaus žydai galbūt norėjo būti draugiškos Lietuvos valstybės dalimi, tačiau ši pozicija iš esmės buvo eliminuota po Želigovskio Vilniaus okupacijos 1920 m. spalio mėn. Vilniaus žydai jautė didelį susirūpinimą Lenkijos valdžios atžvilgiu, tačiau jie turtėjo nedaug naudos atvirai remdami Lietuvos pretenzijas. „Vidurio Lietuvos“ pareigūnų palankumas žydams buvo paviršutiniškas, kuriuo siekta išvengti didesnio tarptautinio pasmerkimo ir įgyti Vilniaus žydų paramą inkorporuojant miestą į Lenkijos sudėtį. Žydų lyderių pastangos rasti vidurio kelią tarp Lenkijos ir Lietuvos, galimai per federaciją sukūrimą, žlugo konfliktuojančioms šalims atsisakius kompromiso paieškos. 1918-1925 m. Vilniaus žydai atsidūrė nepatogioje pozicijoje, kuomet turėjo rinkti tarp dviejų svetimų tautinių programų.Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkų-žydų santykiai; Lietuvių-žydų santykiai; Lietuvos - Lenkijos konfliktas; Lietuvos žydai; Nacionalizmas; Vidurio Lietuva; Vilniaus klausimas; Vilniaus žydai; Žydai; Jews; Lithuania; Lithuanian jews; Lithuanian-Jewish relations; Lithuanian-Polish conflict; Middle Lithuania; Nationalism; Polish-Jewish relations; Vilnius Jewry; Vilnius Jews; Vilnius question.

ENAfter the First World War, a conflict between Lithuanian and Poles arose due to belonging of Vilnius city. This article analyzes the position of Vilnius Jews among the interests of newly-formed Lithuania and Poland. Vilnius Jews were forced to enter into a national conflict that was not their own and to navigate a diplomatic course between Lithuanian and Polish demands, trying to avoid offending either side. The "neutrality" of Jews antagonized the Poles, the most powerful party in the conflict. Among Poles negative attitudes prevailed towards Jews - they were considered to be at least potentially disloyal and actively involved in the left parties' activities. Although Vilnius Jews may have wanted to be a part of a friendly state of Lithuania, this position was essentially eliminated after Żeligowski's occupation of Vilnius in October of 1920. Vilnius Jews were very concerned about Polish authorities, but they did not have much benefit openly supporting Lithuania's claims. Officials' of "Central Lithuania" sympahty for Jews was superficial, and was a way to avoid strong international condemnation and to gain support of Vilnius Jews incorporating the city into the territory of Poland. The efforts of Jewish leaders to find the middle ground between Poland and Lithuania, possibly through the creation of a federation, failed after conflicting parties abandoned the search for a compromise. In 1918-1925 Vilnius Jews found themselves in an uncomfortable position, when they had to choose between two foreign national programs.

• Anti-Jewish disturbances in the North-Western provinces in the early 1880s / Darius Staliūnas. East European Jewish affairs. 2004, Vol. 34, no. 2, p. 119-138.
• "A state within a state?" Jewish autonomy in Lithuania 1918-1925 / Šarūnas Liekis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 241 p.
• Didysis Vilniaus Seimas / Egidijus Motieka ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 360 p.
• Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida / Liudas Truska. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 322 p.
• Między stołecznością a partykularyzmem : wielonarodowościowe społeczeństwo Wilna w latach 1915-1920 / Andrzej Pukszto. Toruń : Europejskie Centrum Edukacyjne, 2006. 258 p.
• The Emergency of Independent Lithuania in 1918 and two (un)realized institutional models of autonomy / Tomasz Błaszczak. Nationen und Grenzen: Bildung neuer Staaten in Ost- und Mitteleuropa nach dem Ersten Weltkrieg / Maciej Krotofil, Dorota Michaluk (Hg.) Göttingen: V&R unipress, 2022. P. 171-187.
• The Jewish contribution to Lithuanian independence 1918/1919 / Ruth Leiserowitz. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 38, p. 153-162.
• Ustrój Litwy Środkowej w latach 1920-1922 / Beata Kolarz. Gdańsk : Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2004. 216 p.
• Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840-1928 : aspirations, challenges. and progress / Susanne Marten-Finnis. Bern : Peter Lang, 2004. 197 p.
• Vilna, Wilno, Vilnius: Lietuvos Jeruzalė / Henri Minczeles ; Leono Poliakovo (Léon Poliakov) įžanginis žodis su naujai parengtu autoriaus baigiamuoju žodžiu. Vilnius : Kronta, [2010]. 446 p.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis / sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. 192 p.
• War land on the Eastern front : culture, national identity, and German occupation in World War I / Vejas Gabriel Liulevicius. Cambridge : Cambridge University Press, 2004. viii, 309 p.