LTPožiūris, kad Lietuvos žydų bendruomenė neturėtų būti suvokiama kaip vientisa ir nekintanti grupė, sunkiai skinasi kelią Lietuvos istoriografijoje. Visgi dabartinės Lietuvos teritorijoje XIX–XX a. sandūroje veikė įvairūs žydų politiniai judėjimai, iš kurių vienas įtakingiausių buvo sionistinis judėjimas. Šiame tekste siekiama atskleisti sionistų požiūrį į Lietuvos valstybingumą ir žydų vietą būsimoje Lietuvos valstybėje. Tiriami sionistų pagrindiniai siekiai, veiklos strategija 1916–1918 m. Galima konstatuoti, kad sionistai siekė užtikrinti Lietuvos žydams civilines, politines ir tautines teises, proporcingą atstovavimą valdžios organuose, išlaikyti Vilniaus žydų tapatumą su Lietuvos žydų bendruomene ir sukurti vadinamąją „žydų Lietuvą“, kurios teritorija būtų platesnė nei lietuvių etninė teritorija. Šie siekiai pernelyg neprieštaravo lietuvių politinių veikėjų požiūriui dėl Lietuvos valstybingumo. Kita vertus, sionistams buvo būdingas antilenkiškas nusistatymas, nulemtas ilgalaikės žydų ir lenkų priešpriešos ir baimės dėl būsimos Lenkijos valstybės, kurią sionistai įsivaizdavo būsiant nacionalistine ir imperialistine. 1917–1918 m. pabaigoje žydai neprisidėjo prie Lietuvos valstybingumą kūrusių institucijų veiklos dėl nesėkmingų derybų. 1918 m. pabaigoje galiausiai susitarta dėl žydų kooptavimo į Lietuvos tarybą, kadangi sionistai sumažino savo politinius lūkesčius. Tikėtasi, kad įgijusi svorį tarptautinėje erdvėje Lietuvos valstybė įgyvendins pagrindinius sionistų siekius ir tuo pačiu apsaugos Lietuvos žydus nuo kaimyninių šalių kraštutinio nacionalizmo ir ekstremizmo.Reikšminiai žodžiai: Antilenkiškas požiūris; Etininių mažumų teisės; I Pasaulinis karas; Valstybingumas; Lita (žydų Lietuva); Prioritetai; Sionistai; Sionizmas; Tautinė autonomija; Anti-Polish attitude; I World War; Lite (Jewish Lithuania); Lithuania; Lithuanian statehood; National autonomy; Priorities; Rights of ethnic minorities; Zionism; Zionists.
ENThe view that Lithuanian Jewish community should not be perceived as an integral and immutable group, is not often seen in Lithuanian historiography. However, at the juncture of the XIXth and XXth centuries on the territory of current Lithuania, various Jewish political movements were active, and Zionist movement was one of the most influential. The purpose of this text is to reveal the Zionist attitude towards the statehood of Lithuania and the place of Jews in the future state of Lithuania. The main aims of the Zionists, the strategy of activity in 1916–1918 are investigated. It can be stated that Zionists sought to secure civil, political and national rights of Lithuanian Jews, proportionate representation in the government, to maintain the identity of Vilnius Jews with the Lithuanian Jewish community and to create to create the so-called "Jewish Lithuania", the territory of which would be larger than the ethnic territory of Lithuania. These aspirations were not too contradictory to the approach of Lithuanian political figures on Lithuanian statehood. On the other hand, Zionists were characterized by anti-Polish attitudes, determined by a long-lasting confrontation between Jews and Poles, as well as fear about the future state of Poland, which Zionists imagined to be nationalistic and imperialist. In 1917 - end of 1918 Jews did not contribute to the activities of the institutions which were creating Lithuanian statehood due to unsuccessful negotiations. At the end of 1918 an agreement was finally reached on cooptation of Jews to the Council of Lithuania, since Zionists reduced their political expectations. It was expected that after gaining weight in the international arena, the state of Lithuania would achieve the main objectives of the Zionists and at the same time protect Lithuanian Jews from nationalism and extremism of the neighboring countries.