Collaboration of Lithuanians and Jews during the elections to the first and the second Dumas

LTXIX–XX a. sandūroje Rusijos imperijos vakarinėje dalyje pastebimi politinio aktyvumo pokyčiai. Tuo metu į politikos sceną įžengė naujos partijos, kurios skyrėsi ne tik ideologiniais, bet ir nacionaliniais pagrindais. Tačiau įvairios kairiosios partijos, kurioms nacionaliniai klausimai nebuvo patys svarbiausi, dažnai užmegzdavo bendradarbiavimo ryšius. Tekste tiriama, kokios aplinkybės ir priežastys skatino lietuvių ir žydų politines partijas tartis dėl bendradarbiavimo per pirmuosius dvejus Rusijos dūmos rinkimus. Problema tiriama plačiame lietuvių ir žydų tautinių bendrijų santykių kontekste. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pirmosios Rusijos dūmos rinkimų metu lietuvių norą bendradarbiauti su žydais Kauno gubernijoje skatino lietuvių politinio lyderio Jono Basanavičiaus antilenkiška pozicija. Dėl tos pačios priežasties bendradarbiauti su žydais norėjo ir kai kurie lietuvių politikai Vilniuje. Tačiau žydų pozicija šiuo klausimu nebuvo vieninga. Dalis jų politikų pasisakė už bendradarbiavimą su lenkais. Tačiau rinkimų į antrąją Rusijos dūmą metu situacija pasikeitė. Prastėjantys žydų santykiai su lenkais, kairiųjų žydų partijų suaktyvėjimas ir Lietuvos socialdemokratų partijos sėkminga veikla Kauno gubernijoje paskatino žydų politikus susitarti su lietuviais dėl bendradarbiavimo šioje gubernijoje. Žydų ir lietuvių bendradarbiavimas rinkimų metu ne tik leido geriau pažinti vieniems kitus, bet ir išmokė įsiklausyti į partnerių argumentus. Visgi šis bendradarbiavimas buvo paremtas grynai pragmatiniais išskaičiavimais, tad neturėtų būti pervertintas.Reikšminiai žodžiai: 1905 revoliucija; Carinė Rusija; Carinės Rusijos Dūmos; Kauno gubernija; Lenkų ir lietuvių derybos; Lenkų-žydų santykiai; Lietuvių ir žydų bendradarbiavimas; Lietuvių-žydų bendradarbiavimas; Lietuvių-žydų rinkimų blokas; Rinkimai; Rinkimai į carinės Rusijos pirmą ir antrą Dūmas; Rusijos Dūma; Suvalkų gubernija; Vilniaus gubernija; 1905 m. revoliucija; Collaboration of Lithuanians and Jews; Czarist Russia; Elections; Elections to the first and the second Tsarist Russian Dumas; Kaunas gubernia; Lithuanian-Jewish bloc of elections; Lithuanian-Jewish collaboration; Polish-Jewish relations; Polish-Lithuanian negotiation; Russian Duma; Suwalki gubernia; Tsarist Russian Dumas; Vilnius gubernia.

ENAt the juncture of the XIX–XXth centuries, in the Western part of the Russian Empire, changes in political activity are observed. At that time, new parties entered the political scene, which differed not only ideologically, but also on national grounds. However, various left-wing parties, for whom national issues were not the most important, were often establishing cooperative relationships. The text explores the circumstances and reasons that led the Lithuanian and Jewish political parties to negotiate cooperation during the first two elections of the Russian Duma. The issue is investigated in the context of relations between Lithuanian and Jewish national communities. The study revealed that during the first elections of the Russian Duma, the desire of Lithuanians to cooperate with the Jews in Kovno Governorate was promoted by anti-Polish stand of the Lithuanian political leader Jonas Basanavičius. For the same reason, some Lithuanian politicians in Vilnius also wanted to cooperate with the Jews. However, Jewish position on this issue was not uniform. Some of their politicians expressed their support for cooperation with the Poles. However, situation changed during the second Russian Duma elections. Deteriorating relations between Jews and Poles, increase of the activity of the left-wing Jewish parties and successful activity of the Social Democratic Party of Lithuania in Kovno Governorate encouraged Jewish politicians to come to an agreement with Lithuanians on cooperation in this governorate. Jewish-Lithuanian cooperation during the election not only made it possible to get to know each other better, but also taught to listen to the arguments of the partners. However, this cooperation was based on purely pragmatic considerations, and should not be overestimated.

• [Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija. Eligijus Raila] : recenzija / Darius Staliūnas. Archivum Lithuanicum. 2020, t. 22, p. 393-400.
• Lietuvos atstovai Rusijos valstybės dūmoje 1906-1917 metais / Aldona Gaigalaitė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 338 p.
• Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
• Lithuanians in Jewish politics of the late imperial period / Vladimir Levin. Pragmatic alliance : Jewish-Lithuanian political cooperation at the beginning of the 20th century / edited by Vladas Sirutavičius and Darius Staliūnas. Budapest: Central European University Press, 2011. P. 77-118.
• Sukcesy i porażki : ziemiaństwo polskie Ziem Zabranych w wyborach do Dumy Państwowej i Rady Państwa 1906-1913 / Roman Jurkowski. Olsztyn : Wydawnictwo Uniwersytetu Warmińsko-Mazurskiego, c2009. 550 p.
• Tado Vrublevskio politinės minties bruožai / Darius Staliūnas. Tadas Vrublevskis : mintys ir darbai / sudarė Bronislava Kisielienė. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012.
• The Emergency of Independent Lithuania in 1918 and two (un)realized institutional models of autonomy / Tomasz Błaszczak. Nationen und Grenzen: Bildung neuer Staaten in Ost- und Mitteleuropa nach dem Ersten Weltkrieg / Maciej Krotofil, Dorota Michaluk (Hg.) Göttingen: V&R unipress, 2022. P. 171-187.
• The Jewish contribution to Lithuanian independence 1918/1919 / Ruth Leiserowitz. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 38, p. 153-162.