LTStraipsnyje nagrinėjamas bajorų luomo deklasacijos procesas istorinėje Lietuvoje po Abiejų Tautų Respublikos likvidavimo. Susidūrusi su tokia neįtikėtina bajorijos gausa, niekada nematyta Rusijoje, carinė administracija jau 1795 m. pradėjo bajorų luomo narių reviziją, kuri iš esmės tęsėsi gerą pusšimtį metų. Kaip nustatė lietuvių istorikai, 1790 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) gyventojų duomenys rodo, kad apie pusė visos vietos bajorijos buvo bežemė arba tarnybinė, t. y. neturėjusi valdų. Kaip tik tokiai bajorijai iškilo didžiausias pavojus būti deklasuotai, t. y. būti pervestai į valstybinių valstiečių ar miestiečių luomą. Kad to neatsitiktų, reikėjo dokumentais patvirtinti savo aukštą kilmę. Bajorų luomui galėjo priklausyti žemių ir valstiečių valdytojai, asmenys turėję nuopelnų valstybės tarnyboje ir kuriuos gynė Rusijos įstatymai, taip pat mažažemė ir bežemė bajorija, kurių kilmės įrodymai apskričių heroldijoms (bajorystę nustatančioms komisijoms) atrodė pagrįsti. Gerai parengti dokumentai, tarp jų pasitaikydavo ir falsifikatų, į šį luomą leido pakliūti ir daliai ne bajorų. Rusų valdžios politiką bajorijos patikrinimo reikale prijungtose teritorijoje galima laikyti dvilype. Iš vienos pusės ji išsaugojo aukščiausią bajorijos sluoksnį, iš kitos – paskelbė negailestingą karą tiems, kas neatitiko rusiško bajorijos supratimo. Bet net tada ji paliko galimybę daugiau nei pusšimtį metų ieškoti savo aukštos kilmės įrodymų tiems, kurie jų neturėjo.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Deklasacija; Lietuva, Rusijos imperija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 18 amžius; 19 amžius; 19 amžius; Declining of nobles; Empire of Russia; Lithuania; Lithuanian XVIII-XIX c. history; Noblemen; Nobles; 19th century; The Grand Duchy of Lithuania.