Палітычная нацыя Вялікага Княства Літоўскага. Літоўская перспектыва

LTJau kelis dešimtmečius įvairių šalių istoriografijose galima įžvelgti nesutarimus dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldo, savotiškas jo „dalybas“. Šios problemos tyrimui aktualus LDK socialinis–politinis fenomenas, vadinamas politine tauta. Šio fenomeno pažinimas neturi gilių istoriografinių tradicijų. Todėl jis vertas detalesnės analizės. Šiame straipsnyje LDK politinė tauta analizuojama aptariant jos sampratą, ištakas, raidą ir vietą bendroje Vidurio Rytų Europos socialinėje–politinėje erdvėje. LDK politinę tautą galima suvokti kaip savitą socialinę–politinę grupę, kurios nariai dalyvaudavo visuomeniniame valstybės gyvenime. Tačiau šios grupės sudėtis ir narių skaičius buvo nepastovūs. LDK politinės tautos iškilimui prielaidos susiformavo XIV a. pabaigoje – XV a. pirmoje pusėje. Jos ištakos sietinos su lietuvių diduomene, kurios atstovus Lietuvos valdovai įtraukdavo į valstybės reikalų sprendimą. Politinės tautos susiformavimą taip pat lėmė Lietuvos krikštas 1387 m. XV a. antroje pusėje – XVI a. LDK politinė tauta sparčiai augo, į ją įsiliedavo ne tik katalikai lietuviai, bet ir stačiatikiai rusėnai. Politinės tautos formavimąsi itin spartino LDK seimo atsiradimas. Jos narių savimonė formavosi veikiama konkurencijos su Lenkijos politine tauta, reformacijos. Tačiau 1569 m. LDK ir Lenkijos politinės tautos sugebėjo susitarti dėl bendros valstybės sukūrimo. Būdama itin aktyvi, LDK politinė tauta XVI a. užsitikrino pripažinimą Vidurio Rytų Europoje. Ji susiformavo vakarų ir rytų civilizacijų paribyje, tad pasižymėjo etnine, konfesine ir kultūrine įvairove.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Bajorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mentalitetas; Politinė tauta; Vidurio rytų Europa; Central Eastern Europe; Mentality; Nobility; Nobles; Political nation; The Grand Duchy of Lithuania; The political nation.

ENFor several decades, disagreements on the heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL), kind of “division” of it, can be seen in historiographies of different countries. The socio-political phenomenon of GDL called political nation is relevant to the study of this issue. Knowledge of this phenomenon does not have deep historiographical traditions. Therefore, it deserves more detailed analysis. In this article, political nation of GDL is analyzed by discussing its concept, origins, development and place in the common socio-political space of the Central Eastern Europe. GDL's political nation can be perceived as a specific socio-political group, members of which participated in the social life of the state. However, the composition of this group and the number of members were varying. The preconditions for the emergence GDL's political nation arose in the end of the XIVth - first half of the XVth century. Its origins are associated with the Lithuanian nobility, representatives of which were included in the public affairs decision by Lithuanian rulers. The formation of the political nation was also determined by the baptism of Lithuania in 1387. In the second half of the XVth - XVIth century political nation of GDL grew rapidly, not only Lithuanian Catholics were joining it, but also Orthodox Ruthenians. The formation of the political nation was especially prompted by the emergence of Seimas of GDL. The identity of its members was forming under the influence of competition with political nation of Poland, reformation. However, in 1569 political nations of GDL and Poland managed to agree on the establishment of a common state. Being extremely active, the political nation of GDL in the XVIth century ensured recognition in the Central Eastern Europe. It was formed on the edge of Western and Eastern civilizations, therefore it was characterized by ethnic, confessional and cultural diversity.