Палітычная роля беларусаў удыпламатычнай гульні Коўна і Масквы ў 1920-1925 гг.
LTAptariamas baltarusių faktorius lietuvių-sovietų geopolitiniuose santykiuose 1920–1925 m. Iš pradžių daug žadėjusi lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimo idėja (1920 m. lapkričio 12 d. sutartis) vėliau ėmė blėsti. Tuo sumaniai pasinaudojo sovietų diplomatija. Kaune rezidavusi emigracinė Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) vyriausybė buvo sukiršinta su Lietuvos valdžia. Matydami nedideles Lietuvos galimybes padėti spręsti baltarusių reikalus, dalis emigrantų jau 1922 m. pavasarį ėmė ieškoti kontaktų su sovietų atstovybe Kaune. Intrigų rezultatu tapo dalies baltarusių išvažiavimas į Vakarus ir 1925 m. spalį Berlyne įvykusi slapta II Baltarusijos nacionalinė-politinė konferencija, priėmusi rezoliucijas „Dėl bendros Baltarusijos politinės padėties“ ir „Dėl baltarusių-lietuvių santykių klausimo“. Lietuva buvo apkaltinta nenuoširdumu, baltarusius naudojanti tik kaip įrankį kovoje su Lenkija kovoje dėl Vilniaus, pareikšta, kad Lietuva nėra svarbus faktorius sprendžiant baltarusių klausimą ir kad baltarusių reikalų ministerija nesprendžia baltarusiškų problemų. Po tokios rezoliucijos sovietų atstovas S. Aleksandrovskis Kaune „laikė savo darbą įvykdytu“. Taigi Lietuvos bendradarbiavimas su emigracine BLR vyriausybe 1920-1925 m. ne tiek stiprino tarptautines Lietuvos pozicijas jos ginče su Lenkija dėl Vilniaus, kiek silpnino Lietuvos geopolitinį atsparumą prieš ekspansionistinę Sovietų Rusijos, vėliau SSRS užsienio politiką, kuri, kaip parodė 1939 m. rudens įvykiai, baltarusiams skyrė tik savotiško Trojos arklio vaidmenį.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių veiksnys; Lietuva, Rusija, Baltarusija, diplomatija; Lietuvos ir Rusijos santykiai; Belarusian factor; Lithuania, Russia, Belarus, diplomacy; Lithuania-Soviet relations.
