Język a tożsamość na pograniczu (na przykładzie Polaków na Litwie)

• Lenkų kalba / Polish
• Vokiečių kalba / German

LTStraipsnyje nagrinėjama lenkų tautinės mažumos, gyvenančios Pietryčių Lietuvoje, lenkų-lietuvių-baltarusių paribyje, gimtosios kalbos sąsajas su jų tautine savimone ir tapatybe. Daugiakalbių lenkų gimtoji kalba turi du funkcionalinius variantus: bendrinį – ugdomą mokykloje ir vartojamą oficialiose situacijose - bei regioninį – pasižymintį kaip tarminiais ypatumais, taip ir kitų kontaktinių – lietuvių, rusų ir baltarusių - kalbų interferencija. Regioninio varianto vartojimo sfera apima neoficialiojo bendravimo situacijas. Toks vartojimo sferomis pasidalijusių funkcionalinių kalbos variantų sambūvis sąlygoja diglosijos reiškinį. Kiekvienas jų atlieka savo vaidmenį ne tik komunikacijos procese, bet ir asmenybės savimonės struktūroje. Bendrinė kalba turi simbolinę vertę, sieja tautinę mažumą su visa tauta, jos elitine kultūra, istorija ir tradicijomis. Regioninis kalbos variantas yra gyvenančios paribyje bendruomenės kasdienės komunikacijos priemonė, kurioje atsispindi Lietuvos socialinės politinės realijos, kultūrinis ir kalbinis pliuralizmas. Gimtosios kalbos diferenciacija atsispindi dvilypė Lietuvos lenkų tautinė tapatybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkų kalba; Pietryčių Lietuva; Rusų kalba.

ENThe article analyses the relation of the native language of the Polish national minority who live in south-east Lithuania on the Polish-Lithuanian-Byelorussian border with their national awareness and identity. The native language of multi-lingual Poles has two functional versions: the standard version which is taught in schools and used in official situations, and the regional version which is characterised by dialectal peculiarities and the interference of other related languages – Lithuanian, Russian and Byelorussian. The sphere of use of the regional version includes instances of non-official communication. Such a co-existence of functional language versions which have divided the spheres of use determines a diglossic phenomenon. Each of them performs its role not only in the communication process, but also in the structure of a person’s awareness. The standard language has a symbolic value; it relates the national minority to the whole nation, its elite culture, history and tradition. The regional version of the language is a means of everyday communication for the community which lives on the border; it reflects the social political reality in Lithuania as well as cultural and linguistic plurality. The differentiation of the native language reflects the dual national identity of Lithuanian Poles.