Kalbos dalių paribio problemos

LTStraipsnyje nagrinėjama neapibrėžta kai kurių kalbos dalių ir morfologinių formų situacija, nevienareikšmė jų interpretacija mokslinėse, praktinėse gramatikose ir pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose. Dar plačiai vartojama iliatyvo forma dažnai nepagrįstai ignoruojama, t. y. paprasčiausiai nutylima. Rasta daug atvejų, kur labai panašios struktūros ir semantikos žodžiai laikomi ne ta pačia kalbos dalimi. Prieštaringai vertinamas kai kurių būdvardžių daiktavardėjimas. Dar nevienodesnis požiūris į dalyvių būdvardėjimą. Pavyzdžiui, žodžiai „karpytas, -a”, ”prakeiktas, -a”, „prislėgtas, -a” vienų kalbininkų laikomi būdvardžiais, kitų - dalyviais. Trumpai aptariama įvardinės kilmės prieveiksmių padėtis - vienų jie laikomi tik prieveiksmiais, kitų - ir prieveiksmiais, ir jungtukais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos dalys; Iliatyvas; Būdvardžio daiktavardėjimas; Dalyvio būdvardėjimas; Parts of speech; Illative case; Adjective nominalisation; Participle adjectivisation.

ENArticle is devoted to analysis of the undefined situation typical of some parts of speech and morphological forms, their ambivalent interpretation in different linguists' works, dictionaries and practical grammars (especially in school grammars). Words usually acquire the status of another part of speech due to disappearance of some grammatical forms. Following extinction of the old locative case and the postpositional locative called the allative, their remains (e.g., "namie" 'at home', "pusiau" 'semi-', "vakarop" 'towards evening', etc.) became adverbs. Such cases do not raise any discussions. Yet the illative case, which is not extinct by far and used quite often, is ignored without any reason in some works related to morphology - it is simply omitted. Therefore, both Lithuanians themselves and people from other countries learning Lithuanian oftentimes do not know what kind of form it is, how it is derived and whether it is proper to use it. Nominalisation of adjectives is not expected to cause great problems. Nevertheless, words having similar structures and semantics are often attributed to different parts of speech. E.g., the words "beveidis, -ė" 'faceless', "juodaplaukis, -ė" 'black-haired' are called adjectives, whereas "juodaveidis, -ė" 'black-faced' is treated as noun (Dictionary of Modern Lithuanian). Great uncertainty is characteristic of the limit separating true participles and adjectivised participles. Adjectivisation of the participle is almost not recognised in Lithuanian language grammars, yet it is widely reflected in the main dictionaries of Lithuanian. Nevertheless, quite a number of cases of disagreement exists here, as well. E.g., the words "paveldimas, -a" 'inheritable', "prakeiktas, -a" 'damned' are called adjectives in some publications yet participles in others.The article also embraces a brief overview on the ambivalent treatment of adverbs serving the function of subordinate conjunctions (e.g., "kur" 'where', "kad" 'when', "kaip" 'how", "kiek" 'how many/much', etc.). The most rational way would be treating them as relative adverbs. [From the publication]