Syndrome of a critical criticism : the situation in Lithuania

LTStraipsnis parašytas Europos rašytojų ir kritikų kongresui „Rašanti Europa“ (Writing Europe), 2006 m. spalio 13-14 d. vykusiam Amsterdame. Jame svarstoma lietuvių literatūros tapatybės problema kintančioje Europos literatūroje. Į lietuvių kalbą verčiama vis daugiau užsienio autorių veikalų. Kasmet Lietuvoje išleidžiama per 1000 originalių grožinės literatūros knygų, ir kritikams reikia jas įvertinti, aptarti jų vietą visoje naujausioje literatūroje. Iškyla šiuolaikinių literatūros vertinimo kriterijų – kritiškos kritikos problema: kritika turi įveikti prieraišumą prie senų vertinimo normų. Tokį prieraišumą, akivaizdų ir Lietuvoje, galima laikyti naujų normų baime, arba naujos (kritiškos) kritikos sindromu. Savaime XX a. literatūros teorijų gausa ir kritikos metodų įvairovė naujų normų nekuria. Kai rašoma daug ir įvairiai, o vertinama viskas ir skirtingai, nesame tikri, kad šiandienos literatūra yra kuriama ir vertinama pagal jai svarbius kriterijus. Vertinimo atsitiktinumą, vakarykščių normų pliuralizmą gali peržengti tik kritika atvira naujausiems ir kūrybingai parašytiems veikalams. Kai lietuvių rašytojai siekia įtikti kitų šalių skaitytojams, pavyzdžiui, bando parašyti „lietuviškų euroromanų“, kritika neturėtų jais žavėtis, tai yra, likti literatūrinių standartų pusėje. Atvirkščiai, kritiška kritika privalo įžvelgti ir visuomenei pristatyti labai individualius nacionalinės literatūros kūrinius, atsižvelgdama į pastarųjų unikalumą. Kaip tokios lietuvių autorių naujausios kūrybos pavyzdį straipsnio autorius nurodo ir aptaria Petro Dirgėlos 14 romanų ciklą „Karalystė“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kritika; Identitetas; Euroromanas; Criticism; Identity; Euronovel.

ENThe article was written for a Congress of European writers and literary critics called Writing Europe, which took place on 13–14 October 2006 in Amsterdam. It discusses the identity of Lithuanian literature within changing European literature. More works by foreign authors are being translated into Lithuanian. Each year in Lithuania about 1,000 original literature titles are published, and critics have to evaluate them, discussing their place on the changing literary scene. This raises the problem of current literary evaluation criteria. Literary criticism must get over its attachment to outmoded norms of evaluation. Such an attachment is due to fear of the new norms, or the syndrome of new (critical) criticism. When there is so much new literature around, and so diverse, all being evaluated in different ways, we cannot be sure that today’s literature is being created and evaluated according to criteria that are still relevant. Only literary criticism that is open to the latest and most creatively written works can overcome arbitrariness of evaluation and attachment to outmoded norms. When Lithuanian authors try to please readers in other countries by writing “Lithuanian Euro-novels”, the critics should not be in awe of them, giving them positive reviews. The critiques should be critical and they should identify and present to the public the most individualistic creations of the national literature. As an example of this type of new creation by a Lithuanian author, the author of this article discusses Petras Dirgėla’s 14-novel cycle “Kingdom“.