Reikalavimas taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones kaip dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlyga Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojama aplinkosaugos vadybos sistemų (EMAS ir ISO 14001), kaip darnaus vystymosi tikslų padedančių siekti aplinkosaugos priemonių, reikšmė, atskleidžiamas su jų įgyvendinimu susijusių reikalavimų turinys, šių sistemų panašumai ir pagrindiniai skirtumai. Taip pat nagrinėjama, kokia yra reikalavimo taikyti aplinkosaugos vadybos priemones viešuosiuose pirkimuose reikšmė ir kokia tiekėjo kvalifikacija gali būti laikoma lygiavertė minėtoms dviem aplinkosaugos vadybos sistemoms, kad viešuoju pirkimu būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai ir tiekėjas būtų pajėgus vykdydamas sutartį užtikrinti aplinkos apsaugą. Galima teigti, kad aplinkosaugos vadybos priemonės (visų pirma aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 14001 ir EMAS) ne tik padeda pagerinti konkrečios įmonės, įstaigos ar organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą, bet ir prisideda prie darnaus vystymosi įgyvendinimo. EMAS ir ISO 14001 nėra konkuruojančios sistemos: ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai yra sudedamoji EMAS dalis. Vis dėlto EMAS aprėptis yra kur kas platesnė, keliami platesni tikslai, nustatomi griežtesni įsipareigojimai organizacijoms, be to, detaliau reglamentuojama ir įgyvendinama šių įsipareigojimų laikymosi kontrolė, užtikrinamas aktyvesnis darbuotojų, akcininkų ir kitų suinteresuotų subjektų įtraukimas į aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą, didesnis viso proceso skaidrumas. Todėl organizacijos, sertifikuotos pagal ISO 14001, galima sakyti, yra žengusios tik pirmuosius žingsnius siekdamos EMAS registracijos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisėje įtvirtinta sąvoka „žaliasis pirkimas“ pabrėžiamas pirkimo objekto daromas mažesnis poveikis aplinkai, tačiau neatskleidžiama reikalavimo taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones kaip reikalavimo tiekėjo kvalifikacijai reikšmės.Šią sąvoką reikėtų patikslinti, atskleidžiant tiekėjui nustatomo kvalifikacijos reikalavimo taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones esmę ir reikšmę žaliesiems pirkimams. Be to, viešiesiems pirkimams taikoma lygiaverčių standartų doktrina atskleidžia neformalių aplinkos apsaugos vadybos priemonių lygiavertiškumo nustatymo problematiką aplinkos apsaugos požiūriu. Pripažįstama, kad tiekėjai, įdiegę EMAS arba ISO 14004 sistemas, atitinka atrankos kriterijus, jei taikomų aplinkosaugos schemų egzistavimas ir jų laikymasis yra patvirtintas bei sertifikuotas nepriklausomų institucijų. Kadangi perkančiosios organizacijos ne visada turi reikiamą kompetenciją aplinkos apsaugos srityje , gali kilti grėsmė, kad nebus pasiekti aplinkosaugos tikslai. Ši problema galėtų būti sprendžiama pasitelkiant kompetentingus ekspertus. Taip pat siūlytina nustatyti pagrindines gaires, į ką turi būti atsižvelgiama vertinant tiekėjų parengtų ir įgyvendinamų aplinkos apsaugos vadybos priemonių lygiavertiškumą. Kadangi tiekėjo parengtoms ir taikomoms (neformalioms) aplinkos apsaugos vadybos priemonėms, kitaip nei EMAS ir ISO 14001 sistemoms, nėra taikomi stebėjimo ir audito reikalavimai, jau sudarius ir vykdant sutartį su tokiu tiekėju, nėra galimybės objektyviai patikrinti, ar tiekėjas laikosi paties parengtų priemonių kaip jas įgyvendina. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Aplinkosauga; Aplinkosaugos vadybos sistema; Viešieji pirkimai; Environmental protection; Environmental management schemes; Public procurement.

ENArticle analyzes the significance of environmental management schemes (EMAS and ISO 14001) as of the measures, assisting in achieving the aims of sustainable development, discloses the substance of the requirements, related to the implementation of such measures, the similarities and differences between them. The article also examines the meaning of the selection criterion, used in public procurement, requiring suppliers to apply environmental management schemes or measures, and reveals the complexity of evaluation of equivalence of non formal environmental management measures to EMAS and ISO 14001, with the purpose to ensure that a supplier has a technical ability to carry out a public contract in an environmentally sound manner. It can be argued that environmental management measures (primarily, schemes like EMAS and ISO 14001) not only help to improve entity’s environmental performance, but also contribute to the implementation of sustainable development. EMAS and ISO 14001 cannot be considered as rival schemes: requirements of environmental management system of ISO 14001 constitute part of EMAS. Nevertheless, EMAS covers wider range of goals and activities, requires stricter commitments from participating organizations and exercises greater control. It also requires for involvement of employees, stakeholders and other interested parties, provides for greater credibility, transparency and environmental performance. Therefore, organizations, certified under ISO 14001, are only on their way towards registration of EMAS. A definition of “green public procurement”, laid down in Lithuanian public procurement legal acts, emphasizes reduced impact on environment of procurable services and works, but does not reveal the essence of the selection criterion, requiring economic operator to apply environmental schemes or measures.This definition should be specified, stressing the meaning of the requirement to apply environmental schemes or measures as a criterion for selection of suppliers. Furthermore, the doctrine of equivalence, recognized and obligatorily applied in public procurement, reveals the complexity of evaluation of equivalence of non formal environmental measures in regard to protection of environment. As far as it involves EMAS or ISO 14001, it is recognized that a supplier meets the selection criterion if the existence of applied environmental schemes and their compliance is verified, attested and certified by independent bodies. Yet, in case of non formal environmental management measures, responsibility to verify the compliance and make sure that they ensure the same level of environmental protection as EMAS and ISO 14001, is placed on a contracting authority with no references from independent bodies. Whereas contracting authorities may not possess a proper competence in the field of environmental protection, achievement of the aim of environmental protection may be endangered. In this case the opinion of competent experts is recommended. Likewise, setting guidelines, which indicate the appropriate steps for evaluation of non formal environmental management measures, would facilitate achievement of environmental protection. Finally, while the requirements for monitoring and auditing, to the contrary of the systems of EMAS and ISO 14001, are not obligatory in the case of non formal environmental measures, there is no possibility to verify if a supplier adheres to his own environmental rules and follows his own environmental measures during the performance of a contract. [...].