LTStraipsnyje nagrinėjamas energetikos sektoriuje vyraujančių ilgalaikių tiekimo sutarčių santykis su trečiųjų šalių prieigos teise. Ilgalaikės energijos tiekimo sutartys kelia nemažai problemų, siekiant sukurti rinkos konkurencingumą, padidinti energijos išteklių diversifikavimą, kadangi pagal sutartį paprastai yra įsipareigojama ilgam laikotarpiui tiekti atitinkamą kiekį energijos išteklių, už kurį yra suderama mokėti tam tikrą kainą, šiose sutartyse numatomi energijos tiekimo kiekiai nėra peržiūrimi pagal rinkos tendencijas. Esminė problema kyla dėl to, kad vyraujant ilgalaikėms tiekimo sutartims, naujiems ūkio subjektams tampa sudėtinga patekti į rinką, o perdavimo tinklų savininkai neretai piktnaudžiauja direktyvose numatyta galimybe atsisakyti suteikti prieigos teisę, motyvuodami turimomis ilgalaikio tiekimo sutartimis su imk arba mokėk išlyga. Konkurencijos teisės aspektu kyla klausimų ir dėl kitų ilgalaikėse tiekimo sutartyse numatomų apribojimų, rinkos pasidalijimo mechanizmų bei pajėgumų rezervacijų. Kartu reikia pažymėti, kad ilgalaikės energijos išteklių tiekimo sutartys yra energijos tiekimo saugumo bei stabilumo užtikrinimo garantas. Straipsnyje analizuojamas minėtų sutarčių prieštaringumas bei jų tolesnė perspektyva konkurencingos Europos Sąjungos energetikos rinkos sukūrimo kontekste.Trečiųjų šalių prieigos teisė prie tinklų, kuri numatyta dujų bei elektros direktyvose, sukuria prielaidas konkurencingos vidaus rinkos energetikos sektoriuje sukūrimui, tačiau kartu šiose direktyvose yra numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, t. y. nepakankami tinklų pajėgumai, su viešųjų paslaugų teikimu susijusios pajėgumų rezervacijos, imk arba mokėk išlygos taikymas ilgalaikėse sutartyse, kurios nesilaikymas suponuotų didelius finansinius nuostolius perdavimo tinklų bendrovei. Tokiomis teisėmis neretai piktnaudžiauja perdavimo tinklų bendrovės. Ilgalaikės energijos tiekimo sutartys yra svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti energetikos sektoriuje patiriamų didelių pradinių investicijų, skirtų infrastruktūros įrengimui, atsiperkamumą. Tai ypač aktualu naujų dujotiekių, naftos ar branduolinių energetikos infrastruktūros projektų finansavimo stabilumui užtikrinti. Svarbu, kad šiomis sutartimis nebūtų sukuriamos išskirtinai palankesnės sąlygos minėtiems subjektams, todėl reikėtų vertinti būtinąjį investicijų atsiperkamumo laikotarpį, kuriam vis dėlto galėtų būti užtikrinama patirtų investicijų grąža numatomomis ilgalaikėmis sutartimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Energijos tiekimas; Dominuojanti padėtis; Trečiųjų šalių prieigos teisė; Trečiasis energetikos paketas; Perdavimo tinklai; Energy supply; Abuse of dominant position; Third-party access; Third energy package; Transmission network.
ENArticle analyses long-term energy contracts in relation with third-party access right to energy transmission and distribution system. Long-term energy supply contracts remain quite controversial: while enhancing the need to create competitive common energy market and to increase diversification of energy sources, the obligation to supply energy sources is contracted for a long time period with the appropriate contracted price. These contractual obligations are not reviewed or adjusted according to changing market conditions. A problem occurs because long-term energy contracts limit the possibility for new market participants to enter and compete with the existing ones. The transmission system owners often abuse their right to refuse grant third-party access using an argument of long-term energy supply contracts with take-or-pay obligations. There is a doubt if the capacity reservation mechanisms, takeor- pay obligations and other limitations dealt in long-term contracts are in line with EU competition law requirements. However, long-term contracts provide stability of energy supply and also economic benefit to the consumer. The article analyzes long-term energy supply contracts perspective in the light of European Union competitive internal energy market. [From the publication]