LTIstoriniu požiūriu kalbos ir tautybės santykio klausimas nėra labai senas. Jis iškilo XVIII –XIX a. sandūroje, kai vokiečių romantizmo atstovai susidomėjo tautybės reiškiniu. Jau tuo metu įsitikinta, kad tautybę ir kalbą sieja glaudus ryšys. Manyta, kad ir tautinė savimonė neatsiejama nuo kalbos. Šioje apžvalgoje nagrinėsime kalbos ir tautinės savimonės santykį dabartinių socialinių mokslų požiūriu. Prieš tai trumpai aptarsime kai kurias praeityje iškilusias kalbos ir tautybės santykio sampratas, nes jas žinant ir socialinių mokslų duomenys gali tapti reikšmingesni, o antra vertus, ir tas pačias sampratas vėliau bus galima kritiškai įvertinti atsižvelgus į tuos duomenis. [Iš straipsnio, p. 79]Reikšminiai žodžiai: Kalba; Kalbos ir tautybės santykis; Tautinė savimonė; Tautiškumas; Tautos tapatybė; Ethnicity; Language; Language and nationality; National identity; National self-awareness; Relation between language and nationality.