Lituanistikos intertekstai šiandienos kultūroje

LTStraipsnyje analizuojama lituanistinių tyrinėjimų situacija postmodernioje kultūroje. Straipsnio tikslas – pabandyti kelti ir formuluoti XXI amžiaus pradžioje aktualius lituanistikos klausimus, kuriuos galėtume vadinti bendraisiais klausimais, kylančiais iš atviros šiandienos kultūros, t. y. nurodyti literatūros intertekstus kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo idėjų, literatūrinės edukacijos bei lietuvių filologinių studijų lauke. Remiantis lietuvių literatūros teorijos ir praktikos klausimais, aptariama lituanistikos paradigmos kaita 1990–2005 metais Lietuvoje, keliama lituanistinių vertybių išlikimo atviroje lietuvių kultūroje problema. Ezoterinę lietuvių filologijos ir kitų lituanistinių vertybių erdvę vis labiau veikia globalieji atviros kultūros iššūkiai. Šiandienis lituanistinės kultūros „ezoteriškumas“ – lituanistikos intertekstai, kuriuos interpretuoja ir įsisąmonina nedidelis tyrėjų ratas/. Pastarasis kaip šviesuomenė formuojasi atviros lietuvių ir pasaulio kultūros sąlygomis. Jis ir pats save apriboja, ampa vidiniu lituanistikos intertekstualumu. Lituanistika saugo ir puoselėja savo tradicines vertybes kaip „atsitiktinius daiktiškuosius“ ženklus pasauliui atviroje lietuvių kultūroje. Šviesuomenės atstovų įsisąmoninama lituanistinė tapatybė ir jos „individualizacija“ paradoksaliai plečia daiktiškųjų jos ženklų atsitiktinumo erdvę. Šitoje erdvėje lituanistika yra vis sunkiau pastebima ir įvardijama, nes atvirame pasaulyje visa lietuvių kultūra tampa vis labiau uždara ir vis dažniau ji egzistuoja tik pakeista ją netiesiogiai išreiškiančiais daiktais.Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Lituanistika; Lietuvių filologija; Ezoterinė kultūra; Tautinė tapatybė; Globalization; Lithuanian studies; Lithuanian philology; Esoteric culture; National identity.

ENThe article analyses the situation of Lithuanian studies research in post-modern culture. The aim of the article is to attempt to identify issues of relevance to Lithuanian studies at the beginning of the 21st century that could be called general issues arising from the open culture of today, i.e. to show literary inter-texts in the field of cultural and literary life, literary education and Lithuanian studies. The paradigm shift of Lithuanian studies in Lithuania from 1990 to 2005 is discussed on the basis of the theoretical and practical questions of Lithuanian literature, and the issue is raised of the survival of Lithuanian values now that Lithuanian culture is open to the world. The formerly esoteric space of Lithuanian linguistic and other values is increasingly acted upon by the global challenges of open culture. The remaining esoteric space of Lithuanian culture is Lithuanian studies intertexts, which are interpreted and absorbed by a small number of researchers. These researchers are shaped as a group of intellectuals by the open conditions of Lithuanian and world culture. They limit themselves, becoming themselves an intertextuality of Lithuanian studies. Lithuanian studies guards and cherishes its traditional values as symbols of ‘arbitrary materiality’ in Lithuanian culture that is now open to the world. The Lithuanian identity absorbed by a few intellectuals and its individualisation paradoxically widens the space of the arbitrariness of its symbols of materiality. In this space Lithuanian studies is harder to notice and name, since in the open world, all of Lithuanian culture becomes more closed and increasingly often, it exists only in the form of objects that do not express it directly.