LTTyrimo tikslas - pagrįsti bendro darnaus Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių vystymosi strategines kryptis. Tyrimo metodika. Atlikta Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros, teisės aktų, strategijų, ataskaitų ir kitų dokumentų turinio analizė. Empirinių rezultatų analizei taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai: dokumentų turinio analizė pasitelkta siekiant ištirti Šiaulių miesto ir rajono bendro vystymosi darną; statistinių duomenų analizė -skaičiuojant ir vertinant 2007-2011 m. Šiaulių miesto ir rajono bei Lietuvos savivaldybių vidurkio integruotą darnaus vystymosi indeksą, susidedantį iš ekonominio ir socialinio vystymosi, aplinkos būklės indeksų ir jų rodiklių; pasinaudota 4 ekspertų, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse atsakingų už strateginį valdymą, kokybine apklausa. Išanalizavus Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių ir bendro Lietuvos savivaldybių vidurkio integruoto darnaus vystymosi indekso dinamiką 2007-2011 m., abiejų savivaldybių strateginių planų santykį su darnaus vystymosi prioritetais ir keturių ekspertų strateginio valdymo nuostatas, išryškinti esminiai bendro darnaus vystymosi akcentai ir strateginės kryptys, išskirtos jų socialinė, ekonominė, aplinkos ir institucinė dimensijos. 2007-2012 m. bendro darnaus vystymosi akcentai. Abiejose savivaldybėse itin išaugo savivaldybės biudžeto išlaidos socialinei apsaugai. Gyventojų skaičius ir darbo vietų skaičius mažėja, didėja gyventojų amžiaus vidurkis, socialinės paramos gavėjų, socialinės rizikos šeimų, remtinų asmenų daugėja. Savivaldybėse mažėja verslo subjektų skaičius, miesto ir rajono savivaldybės vis labiau stokoja lėšų strateginiams tikslams įgyvendinti, išaugo savivaldybių finansiniai įsipareigojimai, nusidėvėjo miesto ir rajono infrastruktūra, savivaldybės įstaigų materialinė bazė, jų atnaujinimui lėšų nenumatoma.2014-2020 m. bendro darnaus vystymosi strateginės kryptys. Strategiškai svarbu numatyti ilgalaikės bendros abiejų savivaldybių darbo rinkos politikos rengimą ir įgyvendinimą, labiau įtraukti visuomenę į savivaldos procesus ir geriau ją informuoti. Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse reikia priimti nepopuliarius, tačiau būtinus mokyklų tinklo optimizavimo sprendimus. Abiems savivaldybėms svarbu rasti kompromisą dėl darbo vietų kūrimo, pramonės plėtros mieste, ūkininkavimo ir rekreacijos plėtros rajone, bendrais projektais inicijuoti investicijų pritraukimą į miesto ir rajono plėtros objektus. Miestas ekologijai turi skirti gerokai daugiau dėmesio. Būtina remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, plėsti ekologiško viešojo transporto parką, numatyti užterštų teritorijų sutvarkymą, išvalyti paviršinių vandenų nutekėjimą į ežeras ir upes, skatinti atliekų rūšiavimą ir kompostavimą, gerinti pastatų šildymo efektyvumą. Abi savivaldybės turėtų glaudžiau bendradarbiauti rengdamos strateginius planus, analizuodamos aplinkos būklės rodiklius, švietimo srityje, gyventojų susisiekimo ir įdarbinimo srityse. Ypatingas dėmesys Šiaulių mieste ir rajone turėtų būti skiriamas darbo vietų kūrimui, nes tai yra silpniausia abiejų savivaldybių veiklos grandis. Būtina imtis radikalių priemonių, kurios padėtų pritraukti ne tik ES paramos ir valstybines lėšas, bet ir privačias investicijas. Žinoma, reikia tobulinti administravimo kultūrą, gero valdymo koncepcijos įgyvendinimą abiejose savivaldybėse. Reali miesto ir jį supančio žiedinio rajono veikla rodo, kad miestas ir rajonas, atstovaudami metropolijai ir jos periferijai, turi labai daug veiklos sąlyčio taškų. Vadinasi, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijoms reikia suaktyvinti strateginį bendrą darnaus abiejų savivaldybių vystymosi valdymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Strateginis valdymas; Darni plėtra; Savivaldybės; Geras valdymas; Strategic management; Sustainable development; Municipality; Good governance.
ENPaper presents an assessment of sustainable co-development of Šiauliai city and district municipalities based on research literature, document, statistical data and expert attitudes analysis. Four key sustainable development focal points for 2007-2012 were singled out, corresponding to the social, economic, environmental and institutional sustainable development domains. It is argued that sustainable co-development of the mentioned municipalities could be developed in the four main strategic directions, corresponding to the four sustainable development domains. [From the publication]