Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m. : namai, gyventojai, svečiai

LTIki XVII a. vidurio, kuomet karas sunaikino didžiąją dalį miesto istorijos šaltinių, informacijos apie Vilnių turime labai negausiai. Knygos pagrindą sudaro unikalus Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas 1636 m., ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą. Iš viso aprašyta daugiau nei 700 dabartinio senamiesčio posesijų (namų būklė, gyvenamųjų patalpų skaičius, pagalbinės patalpos, priklausymas jurisdikoms), jų gyventojų bei suminėti valdovo dvariškiai. Pagrindinis dėmesys studijoje buvo skirtas tiems aspektams, kuriuos atskleidžia unikalus 1636 m. aprašymas. Toks išsamus senamiesčio vaizdas iš tikrųjų nėra pateiktas jokiuose kituose šaltiniuose iki pat XIX a. pradžios. Studijoje plačiau nagrinėti keli pagrindiniai klausimai – kaip atrodė senamiesčio namai ir gatvės XVII a. I-ojoje pusėje, kas buvo namų savininkai, kokios gyventojų profesijos ir dalyvavimas miesto savivaldoje, kokios privilegijos leido miestiečiams išvengti svečių apgyvendinimo prievolės, kas keliaudavo su valdovo dvaru. Gretinant ir kitus kiek siauresnius XVII a. I-osios pusės Vilniaus namų surašymus (1639 ir 1645 m.) galima susidaryti gana išsamų vaizdą apie tuometinį miesto užstatymą, gyventojus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus miestas; Miestiečiai; Vladislovo Vazos dvaras; Vilniaus miesto istorija; The city of Vilnius; The court of Vladislaus Vasa; The history of Vilnius city.

ENThere is very little information about the town of Vilnius up to mid-eighteenth century, because of the war which destroyed a big part of the city’s historical data. The book highlights a unique fact of a census of residents and houses of the Vilnius town in 1636, which was carried out as part of the preparation for the accommodation of the Ladislas Vasa court in Vilnius. More than 700 possessions and their residents of the current Old Town, including the state of houses, the number of living rooms, auxiliary rooms and their belonging to jurisdictions are described and all member of the court, named. The main emphasis of this study is the unique censor of 1636 and its details, because such a thorough view of the Old Town of Vilnius was not found in any other sources up to the beginning of the nineteenth century. Some other important issues have also been tackled in the study: the look of the houses and streets of the Old Town in the first half of the seventeenth century, their owners, their professions and their participation in the city self-governing, also, privileges that allowed town dwellers evading the duty of accommodating guests. If we compare the description of houses in Vilnius with other less detailed descriptions from the first half of the seventeenth century (1639 and 1645), we can get quite a clear picture of the density of house and its residents in the town at that time.