Influence of personal competency on sustainable development knowledge creation in the organization

LTVienas iš esminių ir aktualiausių tikslų šiuolaikiniame pasaulyje yra visuotinė darni plėtra. Reikia pripažinti, kad viešojo administravimo profesionalų šioje srityje trūksta ne tik mažose mūsų šalies savivaldybėse, bet ir regiono ar nacionaliniu mastu. Išanalizavus planavimo dokumentus paaiškėjo, kad savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos geba vienokiu ar kitokiu lygiu integruoti darnaus vystymosi nuostatas į planuojamą teritorinę ir erdvinę plėtrą. Galima daryti prielaidą, kad darbuotojai organizacijose, veikdami kasdieninėje ar darbo aplinkoje, įgyja šį gebėjimą. Kitaip tariant, išvystoma jei ne kvalifikacija, tai kompetencija, reikalinga darnumo nuostatoms diegti ir veikloms, paremtoms darnaus vystymosi principais, vykdyti. Burkšienė ir Jucevičienė (2009 ) teigia, kad darnaus vystymosi nuostatas į planuojamas organizacijos veiklas geriausia integruoti organizacinio mokymosi metu. Šio mokymosi metu kuriamos organizacijai svarbios darnaus vystymosi žinios, kurioms diegti ir plėtoti būtinas pradinis pasirengimas, tam tikra bazinė kvalifikacija ir kompetencija darnaus vystymosi kontekste. Mažose mūsų šalies savivaldybėse viešojo sektoriaus institucijoms aktualu turėti tokių ekspertų. Šiose organizacijose privalu atlikti tas pačias funkcijas ir įgyvendinti veiklas, būdingas didelėms organizacijoms, kadangi funkcijų ir veiklų vykdymas, reglamentuotas nacionaliniuose teisės aktuose, yra privalomas visoms tokio pobūdžio institucijoms. Tačiau veiklos apimtys, tenkančios kiekvienam darbuotojui, yra nevienodos dėl skirtingo teritorinio administracinio vieneto dydžio ir vietos bendruomenės narių skaičiaus. Todėl mažose savivaldybėse visas reglamentuotas funkcijas turi atlikti kur kas mažesnis darbuotojų skaičius.Vadinasi, kiekvienas mažos savivaldybės administracijos ir kitos viešojo sektoriaus institucijos darbuotojas turi gebėti atlikti daugiau skirtingų funkcijų, turi būti platesnės kvalifikacijos ir kompetentingas daugiau nei vienos srities ekspertas. Nors ir yra praktikos ekspertai, mažų savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojai nebūtinai turi atitinkamas visų atliekamų funkcijų profesines kvalifikacijas. Galima teigti, kad mažų savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijos geba atlikti visas reglamentuotas funkcijas ir pasiekti išsikeltus ar iškeltus veiklos tikslus. Šios savivaldybės taip pat gali sėkmingai diegti darnaus vystymosi nuostatas, planuodamos plėtros priemones būtent kompetentingų ir profesionalių organizacijos darbuotojų (specialistų, kurie yra ekspertai) dėka. Neringos savivaldybėje atliktas eksperimentas, kurio metu inicijuotas darnaus vystymosi organizacinis mokymasis, pritaikius Nonaka ir kt. (1995 ) SECI žinių kūrimo modelį ir atitinkamais vadybiniais veiksmais (Focus grupė, koncepcijų žemėlapių konstravimas, PDCA ciklo taikymas) sukūrus tinkamą mokymuisi aplinką. Mokymosi metu naudojant pusiau struktūruoto interviu ir stebėjimo iš vidaus metodus buvo vykdoma ekspertinės grupės narių stebėsena. Interviu metu atskleista kiekvieno grupės nario praktinė kvalifikacija ir kompetencija. Nustatyta, kad ištiesų mažos savivaldybės administracijos darbuotojai turi ekspertinių žinių daugiau nei vienoje darbo srityje. Stebėjimo metu nustatyta, kad kuriant organizacines darnaus vystymosi žinias itin svarbų vaidmenį vaidina ir didesnę įtaką daro platesnės kvalifikacijos ir didesnės kompetencijos specialistai, t. y. ekspertai, kurie yra smalsūs ir linkę mokytis. Kitaip tariant, kvalifikacija ir kompetencija tiesiogiai susijusi su įtaka kuriant organizacines darnaus vystymosi žinias ir integruojant darnaus vystymosi principus į organizacijos planus ar veiklas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žinių kūrimas; Darnus vystymasis; Kompetencija; Kvalifikacija; Viešoji organizacija; Knowledge creation; Sustainable development; Competency; Qualification; Public institution.

ENModern world is turning to sustainable development (SD). In Lithuania we still lack SD professionals in the public sector but some assumptions can be made that public sector employees gain SD knowledge and competency in their daily activities. A natural experiment was organized in Neringa municipality with the aim to prove how organizational learning may be used as a tool to integrate SD into the organization' s activities. The methods of interview and observation from the inside were used to reveal influence of personal competency on integrating SD knowledge into a strategic plan. The paper reveals research results. [From the publication]