Polish-English (British) philosophical contacts and comparisons from the fifteenth through the eighteenth century

LTStraipsnyje analizuojami lenkų ir britų filosofiniai kontaktai 16-18 amžiuje. Pažymima, kad lemiamą vaidmenį Lenkijos kultūriniam gyvenimui, o kartu ir filosofinei minčiai, turėjo Krokuvos universiteto įsteigimas. Atskleidžiama, kad pirmosios Lenkijos filosofinės idėjos buvo vėlyvosios scholastikos ir viduramžių nominalistinės koncepcijos. Aptariama socionizmo įtaka, požiūris į antitrinitorines idėjas ir jų filosofinį pagrindimą. Analizuojant Lenkijos Apšvietos laikotarpį, pažymimas jo suklestėjimas 1770-1800 metais, posūkis į Prancūzijos filosofijos idėjas, konstatuojant, kad svarbios buvo ir kitos filosofinės įtakos – Anglijos, Škotijos, Vokietijos. Pažymima, kad šiuo laikotarpiu Lenkijoje įtakingiausias buvo J. Locke‘o empirizmas. Pastebima, kad tuo metu dėl Lenkijos religinių ypatybių negalėjo būti populiarios prancūzų ateistinės idėjos, kurios katalikiškoje šalyje atrodė pernelyg radikalios, todėl taip pat būtent J. Locke‘o pažiūros į religiją rodėsi priimtinesnės. Aprašoma S. Konarskio ir J. Sniadeckio veikla, akcentuojant J. Locke‘o empirizmo įtaką jiems ir visai Lenkijos filosofinei minčiai antrojoje 18 amžiaus pusėje. Aptariant J. Sniadeckio filosofinę veiklą, pažymima, kad jis J. Locke‘o pažiūras derino su Th. Reido ir D. Stewarto koncepcijomis. Pabrėžiama, kad J. Loche‘o empirizmas buvo bandomas derinti su kai kuriais I. Kanto filosofijos aspektais. Teigiama, kad nors po 1831 m.Lenkijoje dominavo vokiečių idealizmas, vėliau jį pakeitė J. Millio ir H. Spencerio įtaka. Reziumuojama, kad visa tai prisidėjo prie vėlesnio Lenkijos pozityvizmo augimo.Reikšminiai žodžiai: Apšvieta; Britų ir lenkų filosofinės sąsajos; Filosofija; Kontrreformacija; Krokuvos universitetas; Lenkų-anglų ryšiai; Reformacija; Religinė tolerancija; Renesansas; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Counter-Reformation; Enlightenment; Fifteenth-eighteenth century; Krakow University; Philosophy; Polish-English contacts; Polish-English philosophycal contacts; Reformation; Religious toleration; Renaissance.

ENThe article analyzes Polish and British philosophical contacts in the 16-18th centuries. It is noted that the establishment of the University of Krakow played a decisive role in the Polish cultural life, and at the same time in the philosophical thought. It is revealed that the first Polish philosophical ideas were the concepts of late scholasticism and medieval nominalism. The influence of socinianism, view on nontrinitarian ideas and their philosophical justification. While analyzing the period of Enlightenment in Poland, its flourishing in 1770-1800, shift towards the ideas of French philosophy is discussed, stating that other philosophical influences - English, Scottish, German - were also important. It is noted that in this period Locke's empiricism was the most influential in Poland. It is noted that at that time due to religious features of Poland, French atheist ideas could have not been popular, which seemed too radical in a Catholic country, therefore particularly Locke's views on religion seemed to be more acceptable. Activity of S. Konarski and J. Śniadecki is described, emphasizing the influence of J. Locke's empiricism on them and on the whole Polish philosophical thought in the second half of the 18th century. Discussing the philosophical activity of J. Sniadecki, it is noted that he was combining J. Locke's views with Th. Reid's and D. Stewart's concepts. It is emphasized that J. Locke's empiricism was attempted to combine with some aspects of I. Kant's philosophy. It is argued that, although in 1831 German idealism prevailed in Poland, later it was replaced by the influence of J. Mill and H. Spencer. It is concluded that all this contributed to the later growth of Polish positivism.