Scotsmen and the Polish nobility from the sixteenth to eighteenth century

LTStraipsnyje analizuojama škotų migracija į Lenkijos-Lietuvos valstybę XVI-XVIII a. Tyrimo pagrindą sudaro rašytiniai šaltiniai liudijantys apie atvykėlius iš Britų salyno, kurie sugebėjo įgyti bajorystę Abiejų Tautų Respublikoje 1640-1795 m. Škotai Bajorystę dažniausiai įgydavo už karinę tarnybą, kurios poreikis tiriamu laikotarpiu buvo nuolat juntamas. Nobilitacijos duomenys rodo, kas XVII a. dažniausi bajorais tapdavo pirmos kartos asmenys, o XVIII a. – didžiąją dalį sudarė antros ir vėlesnių kartų atstovai. Kitas dažnas nobilitacijos kelias – tarnyba įtakingų didikų dvare. Iš didikų išsiskyrė Radvilos, kuriems daugiausia tarnavo škotų presbiterionai. Nobilitacija buvo taip pat įgyjama ir tam tikrais neformaliais keliais – įsigijus nekilnojamo turto, santuokos ar adopcijos būdu. Tai dažniausiai vyko mažiau apgyvendintose Abiejų Tautų Respublikos regionuose ir dažnai su didikų ar kitų įtakingų giminių pagalba. XVII a. daugiausia buvo nobilituoti škotai presbiterionai, o XVIII a. dominavo škotai Romos katalikai. Perėjimas į katalikybę buvo ypač būdingas nobilituotų škotų palikuonių tarpe, kurie sudarydavo santuokas su vietiniais katalikais. Pastarieji greičiau ir asimiliavosi. Škotų palikuonys išlaikę ryšius su presbiterionų ar kalvinistų bendruomenėmis išlaikė savo identitetą ilgiau. Straipsnyje taip pat pateikta Taylor`ų giminės genealogija bei nobilituotų škotų sąrašai, kurių chronologinės ribos apima 1593-1793 m. ir 62 asmenis.Reikšminiai žodžiai: 17 amžius; 18 amžius; Asimiliacija; Bajorija; Istoriniai ryšiai; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkijos-Lietuvos valstybė; Lenkų didikai; Natūralizacija; Nobilitacija; Religinė tolerancija; Škotai; Škotų migracija; 17th-18th centuries; Assimilation; Ennoblement; Historical contacts; Naturalisation; Nobility; Polish nobility; Religious tolerance; Scotsmen; Scottish migration.

ENThe article analyzes Scottish migration to the Polish-Lithuanian state in the XVI-XVIIIth centuries. The study is based on written sources which state about the newcomers from the British Archipelago, who managed to acquire the nobility in the Polish–Lithuanian Commonwealth in 1640-1795. Scots usually would acquire the nobility for military service, the need for which was constantly felt during the period under investigation. Nobilitation data show that in the XVIIth century usually persons of first generation would become nobles, and in the XVIIIth century - the major part constituted representatives of the second and subsequent generations. Another common nobilitation path - service in the manor of influential nobles. Radziwill family was distinguished from the nobles, because mostly Scottish Presbyterians served to them. Nobilitation was also acquired through certain informal paths - by acquiring real estate, through marriage or adoption. This usually took place in less populated areas of the Polish–Lithuanian Commonwealth and often with the help of noblemen or other influential relatives. In the XVIIth century mostly Scottish Presbyterians were nobilitated, and in the XVIIIth century Scottish Roman Catholics dominated. The transition to Catholicism was particularly characteristic of the descendants of nobilitated Scots who entered into marriage with local Catholics. The latter also assimilated faster. Descendants of Scots who maintained relations with Presbyterian and Calvinist communities also maintained their identity longer. The article also presents genealogy of the Taylor family and lists of nobilitated Scots, chronological boundaries of which cover the years 1593-1793 and 62 persons.

• Clan Middleton of Scotland in the Grand Duchy of Lithuania during the eighteenth century: paths of immigrat settlement and career of Augustin Middleton / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Lituanus. 2020, vol. 66, no. 4, p. 5-29.
• Nuo kario iki valstybės tarnautojo: bajorų karjeros valstybės institucijose. Augustino Midletono atvejis / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Valdžia, luomas, individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: XIII-XVIII a. istorijos slinktys / Darius Baronas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Gitana Zujienė, Adam Stankevič, Jūratė Kiaupienė, Gintautas Sliesoriūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 304-327.