LTStraipsnyje aptariami ir analizuojami škotų kilmės gyventojai, gavę Krokuvos miestiečio statusą 1509-1655 m. Nors škotų pirkliai ir kariai nesudarė tokios didelės dalies miestiečių kaip vokiečiai, italai ar žydai, tačiau jie išsiskyrė dėl savo profesijų ir religijos. Tyrime aiškinamasi, koks buvo jų socioekonominis statusas ir kokie ryšiai siejo jų etninę, konfesinę ir miesto bendruomenę. Pagrindiniu tyrimo šaltiniu buvo miesto dokumentai, dažniausiai – miestiečio statuso suteikimo knygos. Tyrimas leido sužinoti, jog pirmasis škotas gavo Krokuvos miestiečio statusą 1509 m.; trumpai aprašyta miestiečio statuso suteikimo procedūra. Tiriamuoju laikotarpiu Krokuvos miesto piliečio statusą gavo 78 škotai, iš kurių 28 buvo užregistruoti kaip pirkliai, o 43-ų naujų miestiečių veikla nebuvo nurodyta. Pagal jų pavardes pavyko patikslinti Krokuvos škotų veiklas ir paaiškėjo, jog daugiau nei pusė jų užsiėmė prekyba. Dauguma į Krokuvą atvykusių škotų buvo kilę iš rytų ir šiaurės rytų Škotijos; daugiausiai jų – apie 38 proc. – buvo iš Aberdeeno. Didžiausia škotų atvykėlių banga Krokuvą pasiekė nuo XVI a. aštuntojo dešimtmečio: tuo metu Škotiją kankino rimta ekonomikos krizė, badas ir nederlius. Didžioji dalis Krokuvos škotų buvo reformatai, mažuma – Romos katalikai; škotai vaidino svarbų vaidmenį Krokuvos protestantų bendruomenėje. Surinkti duomenys apie Krokuvos škotus pateikti lentelėse; apibendrinant padarytos išvados, jog daugelis naujųjų Krokuvos miestiečių škotų buvo pirmos kartos migrantai, ieškoję galimybių greitai praturtėti.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Imigrantai; Krokuva; Krokuvos istorija; Miestai; Miestiečiai; Pilietybė; 16 amžius; 17 amžius; Škotai; 16-17th centuries; Cities; Citizen; Citizenship; Commonwealth of Both Nations; Krakow; Krakow history; Scots.