Sfera sacrum we współczesnej polskiej poezji na Litwie

LTStraipsnio Šiuolaikinės lenkų poezijos Lietuvoje sakralinė erdvė tyrimų objektas yra Slavomiro Vorotynskio (1942-1983), Vojcecho Piotrovičiaus (1940), Aleksandro Snežkos (1945), Romualdo Mečkovskio (1950), Henriko Mažulio (1953), Juzefo Šostakovskio (1953), Alicijos Rybalko (1960), Zbignevo Maciejevskio (1960) ir kitų autorių kūryba. Jos savitumas gludi tame, kad gimusieji ir susieti su Lietuva poetai, kaip kadaise Adomas Mickevičius, šlovina savo tėvynę gimtąja lenkų kalba. XX a. paskutinėje dekadoje buvo išleista nemažai vertingų šių poetų eilėraščių rinkinių. Šis reiškinys jau 80-aisiais metais, remiantis išleistomis tuo metu antologijomis, tapo tyrimo objektu Lenkijoje ir Lietuvoje. Buvo nagrinėjami Vilniaus, Mickevičiaus, egzistenciniai, multikultūriniai lenkų poezijos Lietuvoje motyvai, siekiant apibrėžti ir jos poetikos ypatumus. Šis straipsnis mėgina išryškinti gilesnius lenkų poezijos Lietuvoje lobius. Gana plačiai traktuojant "sakralinę erdvę siekiama aptarti tiesioginę ir netiesioginę Biblijos įtaką, maldos formos panaudojimą, dėmesį sakralinių architektūros paminklų aprašymui, tradicinę bei novatorišką sakralinę leksiką ir t.t. Daroma išvada, kad Lietuvos lenkų poezijoje sakralinė erdvė užima svarbią vietą. Poetai dažniausia pasinaudoja Naujojo Testamento motyvais, neretai - maldos poetine konvencija. Pats akivaizdžiausias reiškinys - sakralinių objektų aprašymas. Jie yra vaizduojami ne tik kaip architektūros paminklai, bet ir kaip maldos namai, o tai suteikia poezijai gilumą, motyvuoja ieškoti gilesnių vertybių, įveda universalią, metafizinę perspektyvą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos lenkų poezija; Sakralumas; Polish poetry in Lithuania; Sacrum semantics.

ENThe object of study in the article “Šiuolaikinės Lenkų Poezijos Lietuvoje Sakralinė Erdvė” is the works of Slavomir Vorotynsky (1942-1983), Vojcech Piotrowicz (1940), Aleksandr Snežka (1945), Romuald Mečkovsky (1950), Henrik Mažulis (1953), Juzef Šostakovsky (1953), Alicija Rybalko (1960), Zbignev Maciejevsky (1960) and other authors. The peculiarity of the said authors’ works is the fact that they, being born in and related to Lithuania, as Adam Mickiewicz, glorified their motherland in their native Polish language. In the last decade of the 20th century a good deal of collections of valuable poems by the said authors was published. This phenomenon became an object of study in Poland and Lithuania already in the eighties, referring to the anthologies, published at the time. The multicultural motives of Polish Lithuanian poets, related to Vilnius, Mickiewicz, existentialism, were analyzed for the purpose of defining the features of their poetry. The article makes an attempt to highlight deeper vaults of Polish poetry in Lithuania. By treating the “sacral space” rather broadly, attempts are made to discuss the direct and indirect influence of the Holy Bible, use of prayer forms, attention to descriptions of sacral architecture monuments, the traditional and innovative sacral lexis, etc.. The conclusion is made that the sacral space in the poetry by Poles in Lithuania takes an important place. The poets most frequently use the motives from the New Testament, the poetic convention of a prayer is also quite frequently used. The most obvious phenomenon is the description of sacral objects, which are depicted not only as architecture monuments, but also as meeting-houses, and this gives the poetry depth, urges to search for deeper values and introduces a universal metaphysical perspective.