LTStraipsnyje, belaukiant pirmojo Motiejaus Strijkovskio „Kronikos“ lietuviško vertimo tomo, į kurį įeis pusė viso originalo teksto – pratarmės bei dedikacijos ir I–XI dalys, taip pat rengėjų – Eglės Patiejūnienės ir Kęstučio Gudmanto – įvadiniai straipsniai, skelbiamos trys „Kronikos“ vertimo ištraukos, taip pat aptariami bendrieji rengiamo leidimo klausimai ir problemos. Pirmoje ištraukoje įrodinėjamas romėniškosios lietuvių nobiliteto kilmės legendos pagrįstumas. Ištrauka parodo mokslinį, kritinį Strijkovskio požiūrį į šaltinius, atspindi jo mąstymo būdą ir minčių slinktį. Antroji ištrauka – VI knygos XII ir XIII skyriai – rodo, kaip Strijkovskis komponavo savo naratyvą, derindamas iš senųjų rusų metraščių ir lenkų istorikų (Jono Dlugošo, Motiejaus Miechoviečio, Martyno Kromerio ir kt.) veikalų paimtą medžiagą. Trečioji ištrauka paimta iš Kronikos VII knygos, kuri beveik ištisai yra Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikos atpasakojimas, remiantis Vilniaus vaito, garsaus tų laikų publicisto ir polemisto Augustino Rotundo Strijkovskiui parūpintu rankraščiu. Tačiau lyginant abu tekstus greitai paaiškėja, kad „Kronikos“ autorius anaiptol nekartoja Kryžiuočių ordino metraštininko pažodžiui. Akivaizdu, kad jis prieš rašydamas atrinko medžiagą pagal savus kriterijus, į tekstą dažnai įterpia savo pastabų, vertinimų, taip pat keliose vietose gana atvirai parodo šališkumą. Pažymima daug rūpesčių rengėjams kelianti savita asmenvardžių ir vietovardžių rašyba: klaidingi perskaitymai rusiškuose ir vokiškuose rankraščiuose, nesistemingas lotyniškųjų variantų lenkinimas.Reikšminiai žodžiai: Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Kronikos; Maciej Stryjkowski; Chronicles.