LTKatalikiškoji Apšvieta, plačiąja prasme sudariusi esminę Apšvietos epochos dalį, kaip išskirtinis Europos kultūros istorijos laikotarpis, Abiejų Tautų Respublikoje pasirodė XVIII a. pirmajame dešimtmetyje, o suklestėjo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu. Pagrindinis Katalikų Apšvietos Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje bruožas – Bažnyčios reformos klausimo įtraukimas į valstybės ir visuomenės reformų programą. Straipsnyje, remiantis Vilniaus dvasininkijos pasisakymais, nagrinėjami tikėjimo moraliniai ir religinės praktikos bei tradicijos klausimai. Religinė ir religinė-didaktinė literatūra, kunigų kūryba, vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio ganytojiški dokumentai, užsienio darbų vertimai ir adaptacijos turėjo tarnauti religinio gyvenimo (giliąja vidine prasme) sisteminei reformai iš viršaus, taip pat dvasininkų ugdymo ir kompetencijos lygio didinimui. Apšvietos katalikybė, susidūrusi su vietinėmis tradicijomis ir tautiniais ypatumais, siekė išvalyti religinį kultą nuo įvairių prietarų. Kritiškai žvelgta į išorinę religinę veiklą, atskleidžiančią žmonių religingumą, būdingą daugumai bajorų ir valstiečių. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Katalikai Apšvietos epocheje; Bažnyčios reforma; Ignotas Jokūbas Masalskis; Religiniai kultai; Piligrimystė; Catholic Enlightenment; Church reform; Ignatius Jacob Massalski; Religious cult.
ENCatholic Enlightenment making the essential fragment of the Enlightenment in a broader sense – as the exceptional period in the European cultural history – came to the lands of the Republic of Two Nations in the first decades of the eighteenth century, however, its flourishing coincided with the years of the rule of Stanislaus Augustus Poniatowski. The basic feature of the Catholic Enlightenment in the lands of the Polish-Lithuanian Commonwealth was including of a question of the Church reform into the program of the reform of the state and society. The article touches upon the questions linked to these words of the representatives of the clergy of the Vilnius diocese, which touched moral issues and religious practices and customs of the faithful. Religious and religious-didactic literature, preachers’ creations, pastoral documents of the bishop of the diocese Ignatius Jacob Massalski, translations and adaptations of foreign works had to serve for the systemic reform from above of the religious life in its deep internal measure, also, for increasing a level of pastoral education and competence of the clergy. The Enlightenment Catholicism clashing with local traditions and native things tended to clean religious cult from any scurf defined as superstitions. It took critical approach to external religious practices featuring religiosity of the people, characteristic to the majority of the noblemen society and peasant surroundings. [From the publication]