Antitrinitorizmo stabdymas Lietuvoje: Matas Flacijus ir pirmasis Vakarų Reformacijos lyderių perspėjimas Radvilui Juodajam

LTMatas Flacijus Ilirietis (Matija Vlačić Ilirik, Matthias Flacius Illyricus, 1520–1575) – vienas Europos Reformacijos „tėvų“, Martino Lutherio mokinys ir liuteronizmo lyderis – Lutheriui mirus, domėjosi Reformacijos Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje eiga, nors niekada čia nebuvo apsilankęs. Flacijaus kontaktai su LDK protestantais lietuvių Reformacijos istoriografijoje kol kas nebuvo detaliau nušviesti ar įvertinti, nors kai kurios detalės minėtos jau XX a. pirmosios pusės tyrimuose. Flacijaus parengtame ir Bazelio universiteto graikisto Joanno Oporino spaustuvėje išleistame veikale „Sulpitii Severi sacrae historiae a mundi exordio ad sua usque tempora deductae libri II, nunc primum in lucem editi” (1556) buvo paskelbta dedikacija Mikalojui Radvilui Juodajam, kuri atvėrė kunigaikščiui dedikuotų Vakarų Europos reformatorių spausdintų veikalų tradiciją. Nėra abejonės, jog ši tradicija buvo susijusi su Europos Reformacijos lyderių pastangomis daryti įtaką neseniai į protestantizmą pasukusio LDK Evangelikų bažnyčios kūrėjo Mikalojaus Radvilo konfesiniam apsisprendimui, tačiau pažymėtina ir tai, kad iki pat savo mirties kunigaikštis savo vadovaujamą Bažnyčią stengėsi išlaikyti doktriniškai nepavaldžią išorės kontrolei. Flacijaus dedikacija, išspausdinta ankstyvosios krikščionybės erezijų kontekstą praskleidžiančiame istoriografiniame veikale, perspėjo Lietuvos Evangelikų bažnyčią saugotis diskusijų trinitoristiniais klausimais ir tradicinių antitrinitorių paklydimų atgaivinimo.Lutherio įpėdinis Flacijus Radvilui Juodajam nurodė, jog reformuojamos Bažnyčios tiesos turi būti paremtos šventosios istorijos pamokomis ir patarė vengti žavėjimosi apgaulingomis „samosatenų, arijonų ir servetistų“ erezijomis, imituojančiomis tikrąją tiesą. Taip Flacijus pirmasis spaudoje paviešino LDK Evangelikų bažnyčioje Gonezijaus pradėtą trinitoristinę polemiką, kuri po šešerių metų šią Bažnyčią iš tiesų atvedė prie schizmos. Tais pačiais 1556 metais Flacijaus bičiulis ir žemietis italas Pieras Paolas Vergerijus (Pier (Pietro) Paolo Vergerio) pradėjo dar aktyvesnę leidybinę, asmenine draugyste su Radvilu Juoduoju pagrįstą veiklą, paremdamas Radvilo Juodojo kovą su Katalikų bažnyčia ir bandydamas įtikinti kunigaikštį priimti liuteroniškąją konfesiją. Taip du iš Istrijos, Venecijos Respublikos dalies, kilę, bet Vokietijoje apsigyvenę reformatoriai, kroatas Flacijus ir italas Vergerijus, tapo svarbiais liuteronizmo agentais, bandžiusiais formuoti Lietuvos evangelikų konfesinę kryptį ankstyvuoju Reformacijos laikotarpiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Matas Flacijus Ilirietis; Pieras Paolas Vergerijus; Mikalojus Radvila Juodasis, 1515-1565 (Nicholas Radziwill the Black); Antitrinitorizmas; Petras Gonenzijus (1530-1573); Matthias Flacius Illyricus; Pier Paolo Vergerio; Mikalojus Radvilas Juodasis; Antitrinitarianism; Petrus Gonesius.

ENAfter the conversion of the founder of Lithuanian Evangelical Church, Mikalojus Radvilas Juodasis (“the Black”) to the Protestantism, advocates of Western European Augsburgian and Helvetian doctrines started to compete with each other for doctrinal influence towards Protestantism leaning state. In February 1556 the first Papal nuncio Luigi Lippomano while not having any hope of positive outcome but trying to retain the image of active nuncio in the eyes of the pope, has send a letter to Radvilas in which he urged the latter to deny his conversion to Protestantism. So the high-powered duke Radvilas was attacked by very different ideologies. At the same time even Lithuanian Petrus Gonesius has started Trinitarian polemic in GDL hoping a support from the duke. Matthias Flacius was one of the Western reformation leaders who also tried to influence Radvilas’s Evangelical choice dedicating him his edition of "Sacrae Historiae a Mundi exordio ad sua usque tempora deductae" where Flacius’ letter to the Radvilas was published (Basel, 1556). It is also the first Western text where Lithuanian Evangelicals presumptive turn to Antitrinitarianism was announced. There is no doubt that Vergerio’s and Flacius’ attempts have prompted Radvilas’s resolution to start the open and very hot polemic against the Catholic Church. His answer to the Papal Nuncio Lippomano (published in October 1556) became the first famous Lithuanian Antipapal and anti- Catholic manifest which was published several times in Latin, German and Polish. The publications were organized by Pier Paolo Vergerio who struggled to help Augsburgian confession to take the upper hand in Lithuania and Poland but during his first trip in GDL in 1556. [From the publication]